Praėję metai Kaunui buvo labai sėkmingi: mieste tarpukariu suklestėjusi modernizmo architektūra pripažinta Europos paveldu, Kaunas įtrauktas į UNESCO kūrybingų miestų dizaino srityje tinklą, kuriame ir Berlynas, Singapūras, Šanchajus. Laikinoji sostinė pamažu atranda savo vertę ir stiebiasi naujam šuoliui.
Kitas žingsnis – tapti UNESCO pasaulio paveldo miestu. Šiuo metu Kultūros ministerijoje suformuota darbo grupė pradeda veiklą: nagrinėjama Kauno paraiška, kuri valstybės vardu turėtų būti teikiama UNESCO vertinimui.
Apšepę Kauno tarpukario pastatai pamažu tampa ne vien miesto rūpesčiu. Kaunui svarbu net ne tiek UNESCO statusas, kiek procesas, kurio metu galima išjudinti tai, ko nepavyko padaryti jau ilgus metus. Taigi, valstybės institucijos pamažu bus priverstos pakeisti požiūrį į Kauną.
Centrinio pašto pastatas priklauso Susisiekimo ministerijos valdomai bendrovei AB „Lietuvos paštas“. Buvęs Pieno centro pastatas – Kauno technologijos universitetui, buvę Pažangos rūmai – Vytauto Didžiojo universitetui. Visi minėti pastatai stovi tušti, nyksta. Vieno unikaliausių pastatų – Centrinio pašto būklė itin prasta, o toks pastatas – vienas svarbiausių objektų, teikiamų įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. AB „Lietuvos paštas“ jo objektas visiškai neįdomus, universitetai mieliau keliasi atokiau nuo Laisvės alėjos, išveda iš jos jaunimą į naujus, blizgančius pastatus, nors užsienio šalyse universitetai laiko prestižu įsikurti istoriniuose pastatuose.
Labai stebina, jog net Kultūros ministerija iš ES lėšų sukurpė projektą ištuštinti Viešajai bibliotekai priklausantį tarpukario pastatą Donelaičio g., kad galėtų efektyviau valdyti savo turtą. Kaunui liks dar vienas pastatas – vaiduoklis?
Tarpukariu, Kaunui tapus laikinąja sostine, miestas padarė didžiulį šuolį. Nuo provincijos miestelio – iki sostinės, „mažojo Paryžiaus“. Artėja valstybės šimtmečio jubiliejus. Tai gera proga Kaunui iš naujo stiebtis į viršų, tačiau vien miesto pastangų neužteks. Kaunas privalo tapti valstybės garbės reikalu.