Šarūnas Vaitkus. Ar Palangos sėkmės istoriją galima perkelti į Briuselį ir Europos Parlamentą?

Per visą savo politinį darbą liudijau ir mačiau ne vieną Tėvynės Sąjungos – Lietuvos Krikščionių Demokratų bendruomenės pergalę, sėkmę, klaidą ar nesėkmę ir niekada nesibaiminau apie tai viešai kalbėti. Tačiau niekada nesuabejojau, kad tai bendraminčių gretos, kurias vienija meilė savo kraštui ir šaliai, pagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei ryžtas kurti mūsų visų Lietuvos ateitį. Būtent šios vertybės yra tas pamatas, ant kurio stovi Palangos proveržį įgyvendinusi vietos bendruomenė, jos politika ir kiekvienos dienos darbai. Šios vertybės taip pat yra ir visuomet bus tai, ant ko auga ir augs trys mano vaikai.

Tad, kai manęs klausia, kaip mums pavyko per tokį, palyginti trumpą laiką Palangą paversti pavyzdiniu kurortu visame šiame Europos regione, kasmet vis labiau lankomu, traukiančiu ne tik užsienio svečius, bet ir investuotojus, aš atsakau tik viena: mes esame bendruomenė, besivadovaujanti vertybėmis ir turinti tvirtą stuburą, kurio nepalauš nė viena politinė jėga. Turėti viziją, planą ir stuburą – tai ypač svarbu politikoje.

Šiandien to rezultatus visi liudijame patys, o besikeičiančio kurorto rinkėjai jau keturis kartus iš eilės Palangos mero pareigas ir daugumą Taryboje patiki mūsų bendraminčių bendruomenei. Tad šie žmonės įgyvendino didžiulį Palangos proveržį ir pokyčius, kuriuos dabar mato visi, ir ne tik Lietuvoje. Palangą kasmet aplanko gerokai daugiau nei milijonas turistų, atostogautojų, ji tampa viena populiariausių lankytinų kurortinių vietų visame regione, kurianti naudą visai mūsų valstybei.

Nors ir prireikė itin daug pastangų, darbo ir diplomatijos, kad mažytis mūsų kurortas patikėtų savo galimybėmis ir pelnytai galėtų didžiuotis lyderyste ne vienoje srityje, to siekti buvo verta. Mūsų visos vietos bendruomenės atsidavimas parodė, kokia svarbi šalies gyvenime yra savivalda, ir sukūrė dar vieną naują sėkmės istoriją Lietuvoje, nepaisant to, kad teko dirbti prie įvairių valdančiųjų daugumų, kurios nebūtinai mėgo Palangą.

Sparčiai išvystyta ir tebevystoma kurortautojams ypač reikalinga turizmo infrastruktūra, tačiau niekada nepamirštant ir nuolatinių gyventojų poreikių. Mūsų ugdymo sistema nuolat yra tarp lyderiaujančių šalyje. Mūsų saviveiklos meno kolektyvai pelno apdovanojimus ir Lietuvoje, ir užsienyje. Mūsų mieste renovuota apie 60 proc. daugiabučių namų, tvarkoma jų aplinka, apšvietimas. Pastatyti nauji objektai gyventojų kultūros ir socialinėms reikmėms. Palangos gyventojų prieaugis nuolat yra teigiamas, tai ir dėl tų naujakurių, kurie mūsų kurortą pasirenka savo naujais namais. Palanga vystosi taip sparčiai, kaip net patys sunkiai galėjome įsivaizduoti prieš 12 metų, kuomet rinkėjai mums pirmąsyk patikėjo vadovaujamas pozicijas Palangoje.

Maža to, vietos dėl bendruomenės pastangų Palangos savivaldybė tapo kelių visoms Lietuvos savivaldybėms itin svarbių įstatymų pataisų iniciatore – inicijavome Palangos baseino išsaugojimą miesto gyventojų, t. y. Savivaldybės, rankose. Atsižvelgdamas į šią iniciatyvą, šiais metais Seimas priėmė įstatymų pataisas, leidžiančias pačioms savivaldybėms būti savo turto šeimininkėmis ir pačioms valdyti savo sporto ir kultūros objektus: baseinus, sporto kompleksus, kultūros sales.

Kiek anksčiau buvo priimta ir kita įstatymų pataisa, numatanti, kad savivaldybės gali pačios nuspręsti, kas ir kokia tvarka teikia tokias viešąsias paslaugas kaip keleivių vežimas vietinio susisiekimo maršrutais, viešųjų teritorijų ir gatvių priežiūra, maitinimas ugdymo, globos ar sveikatos priežiūros įstaigose, vandens ir šilumos tiekimas ar atliekų tvarkymas.

Ir tai tik dalis darbų, kurie kalba patys – už mūsų bendruomenę kurorte, jos narius, jų bendrystę, ryžtą ir geriausiai įrodo, kad turėdami vertybes, galime padaryti gerokai daugiau savo kraštui.

O dabar pabandykime įsivaizduoti, kokioje šalyje visi gyventume, jei tokių sėkmės istorijų būtų daugiau?

Neslėpsiu, man skaudu, kad kai kurie politikai į regionų bei savivaldybių gyventojus žiūri tik kaip į rinkėjus ar juos skirsto į skirtingas grupes. Dar skaudžiau, kai mąstoma tik ketverių metų kadencijomis. Tai ydinga ir niekur neveda.

Aš mąstau kitaip. Kartomis. Esu įsitikinęs, kad nuolatinis ir kasdienis bendravimas su žmonėmis yra pats svarbiausias politiko darbas ir kad Lietuvos žmonės, nepriklausomai, ar tai didmiesčio, ar mažesnio miestuko, ar kurorto gyventojas, turi būti atidžiai išklausomi, atstovaujami ir čia, savo namuose – savo savivaldybėje ar regione, ir Europoje.

Ateinantys metai – ypač svarbūs Lietuvai. Mūsų visų laukia keleri rinkimai. Tarp jų ir į Europos Parlamentą, kuriuose keliama ir mano kandidatūra – ją iškėlė net ketvirtadalis mus vienijančios politinės organizacijos skyrių. Tai aiški žinutė, jog mūsų bendruomenė subrendo politikos aukštumose matyti ir atstovaujančiuosius mažesniems miestams, savivaldai, regionams, turėti savo lyderius, atėjusius būtent iš savivaldos, suprantančius, kad Lietuva – tai savivaldybės ir regionai, kurie turi būti arčiau Briuselio, Europos Parlamento, o savivalda ir regionai turi būti tinkamai girdimi ir deramai atstovaujami.

Kartu tai įrodymas, jog pradedama suprasti, kad Europos Parlamente reikia ne tų, kurie tik deklaratyviai pasakoja apie „regionų proveržį“, „lygybę“ (kas būdinga populistinėms jėgoms, tik užimančioms EP nario vietą ar sėdinčioms ten dėl algos), bet ir realių bei patirtį sukaupusių tikrų savivaldybininkų.

Ateinantys metai ir rinkimai atneš daug įtampų, bet kartu ir galimų pokyčių. Tarp jų labai svarbias galimybes sukauptas praktikas ir žinias sprendžiant Lietuvos savivaldos, šalies regionų problemas perkelti ir į Europos Parlamentą.

Manau, atėjo metas regionams būti arčiau Briuselio, o mūsų visoms savivaldybėms ir regionų problemoms – arčiau Europos Parlamento, kad tai, ką sukūrėme Palangoje, galėtume pakartoti dar ir dar kartą ir kitur Lietuvoje.