Silva Lengvinienė: Ar žinojai, kad turi 500 eurų pasirinktiems mokymams?

Kiekvienas darbingo amžiaus gyventojas Lietuvoje nuo praėjusių metų spalio mėnesio turi galimybę platformoje „Kursuok.lt“ pasirinkti norimus mokymus ir gauti pilną arba dalinį finansavimą. Jei esate nuo 18 iki 65 m. amžiaus per penkerius metus turite net 500 Eur. mokymosi krepšelį, kurį galite išnaudoti iškart arba dalimis. Įdomu, teisingai?

Iniciatyva puiki, bet kodėl apie ją yra girdėjęs tik retas net ir aktyviai tokiomis naujienomis besidomintis žmogus? Kaip bus užtikrinta kursų kokybė? Kodėl pasiūla – ribota? Ar tikrai kursų kriterijai atitinka rinkos dėsnius? Deja, panašu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vėl neatliko visų namų darbų ir nėra pasiruošusi kokybiškai startuoti laiku.

Jei šiuo jau startavusiu prasmingu projektu yra norima skatinti mokymosi visą gyvenimą kultūrą ir suteikti žinių šaltinį, o ne užsidėti paukščiuką įsisavinant ES pinigus ar įgyvendinant projektą, jam dar trūksta ne vienos sudedamosios dalies. Žemiau išskyriau keletą punktų, kurie, mano nuomone, trukdo sėkmingam platformos startui ir reikalauja kuo greitesnių korekcijų.

Sėkmingam startui trūksta:

Pasiūlos. Šiuo metu interneto svetainėje yra vos 10 tiekėjų, siūlančių 29 skirtingus kursus. Galima suprasti, kad sąrašas bus nuolat pildomas, tačiau kiek ir taip sunkiai pritrauktų lankytojų sugrįš vėliau, jei nusivils pirmu apsilankymu? Deja, bet kur kas mažiau nei norėtume tikėti. Todėl ministerija privalėjo užtikrinti kuo didesnę pasiūlą nuo pat pirmos projekto dienos. Laiko atgal nebeatsuksi, tačiau būtina stiprinti komunikaciją su plačiu spektru galimų paslaugų tiekėjų nelaukiant, kol jie patys sužinos apie šią platformą.

Plano, kaip bus skatinama gyventojų motyvacija. Suaugusieji, pabaigę mokslus, nenori toliau mokytis. Deja, bet tai yra mūsų visuomenėje vyraujantis faktas. Pažvelgus į statistiką pamatytume, kad Lietuvoje 2022 m. vos kiek daugiau 8 proc. suaugusiųjų skyrė laiko mokymuisi. Tai yra net 4 kartus daugiau nei 2018 metais. Vis dėlto, didelė šio procento dalis yra darbdavių iniciatyvos rezultatas. Vienoje iš mano disertacijos temų buvo stengiamasi atsakyti į klausimą, kodėl darbingo amžiaus suaugusieji nenori mokytis ir kaip juos motyvuoti? Iš tiesų, priežasčių yra daugybė, o atrasti skatinančių priemonių nėra lengva. Tačiau iki šios dienos neišgirdau iš ministerijos nė vieno pagrįsto ir aiškiai suformuluoto punkto, kaip bus siekiama paskatinti nelinkusių skirti laiko tobulėjimui suaugusiųjų motyvaciją mokytis jų laisvalaikio metu. Vien apmokėti ar dalinai padengti kursų kainos neužteks. Būtų pernelyg naivu ir mokslu nepagrįsta tikėtis, kad užteks vien to. Be to, pritraukti norinčiųjų nepadės ir tokie faktoriai, kaip minimali 54 akademinių valandų kursų trukmė bei senjorų išeliminavimas iš galinčiųjų gauti krepšelį mokymams.

Kokybės užtikrinimo. Didelį susirūpinimą kelia tai, kaip bus užtikrinta mokymo programų kokybė. Nerimauti verčia kriterijai, kuriais yra įvertinamos mokymo programos, už kurias bus mokama visų mokesčių mokėtojų pinigais. Apibendrinus, tam, kad būtų galima sukurti ir teisingai sudėlioti mokymų programą, turi turėti bent 3 metų profesinę patirtį. Vėliau programa yra įvertinama dviejų tikrintojų. Privalu paminėti, jog tie patys tikrintojai vertina programas, siūlančias įgyti kompetencijų pačiose įvairiausiose srityse – nuo programavimo kalbų iki kraštovaizdžio dizaino teorijos taikymo praktikoje. Sunku patikėti, jog tie patys vertintojai turės gilių žinių įvairiausiose srityse. Galiausiai, per metus bus patikrinama iki 10 proc. siūlomų programų. Neabejoju, kad realybėje didėjant kursų skaičiui patikrinamų programų kiekis mažės. Todėl neturint pagrįstų kontrolės priemonių ir taikant lanksčias sąlygas norintiems teikti kursus atsivers platus langas improvizacijai.

Lūkesčių atitikimo. Manau, kad ministerija, rengdama kursų taisykles, užsižaidė biurokratiją ir pamiršo rinką, žmonių lūkesčius ir sėkmingo mokymosi praktikas. Perteklinis reikalavimas, kad kursai turi trukti mažiausiai 54 val., o juose gali dalyvauti iki 30 žmonių gali demotyvuoti ir atbaidyti dalį rimtų lektorių-praktikų bei dalyvių. Kodėl taip manau? Jeigu pasižiūrėtumėte į rinkoje siūlomus kursus, retai rastumėte didesnę nei 12 dalyvių grupę. Darbas mažesnėje grupe užtikrina individualų dėmesį ir padeda išlaikyti turinio kokybę, leidžia lengviau lektoriui vykdyti pokyčius prisitaikant prie grupės poreikių. Be to, ilga mokymų trukmė (ypač tam tikrose srityse) gali sulaikyti norinčius skirti dėmesį savęs tobulinimui.

Galiausiai, kai kuriais atvejais pernelyg ištęsta mokymų trukmė sutrukdys pritraukti aukščiausio lygio lektorius, kurie daugumai gyventojų dėl pernelyg didelės kainos yra nepasiekiami. Vis dėlto, tam tikrais atvejais sutraukus trukmę iki, pavyzdžiui, 8 val. tokia galimybė mokytis iš geriausiųjų atsirastų. Įmanoma suprasti taisyklių sudarytojų baimę, kad nekeliant reikalavimų mokymų trukmei gali pasitaikyti piktnaudžiavimų. Tačiau siūlyčiau nenuvertinti gyventojų gebėjimo rinktis tai, kas jiems atrodys prasmingiausia. Juk būtent pats žmogus, besirenkantis mokymus, skirtus pasitobulinti, geriausiai įsivertins, ko jam labiausiai reikia ir kam jis nori skirti savo laisvalaikį. Vieniems išties gali reikėti pradmenų ir ilgo mokymosi kurso. Tačiau kitiems daugiau naudos gali atnešti pažengusiems skirti trumpi aukščiausio lygio eksperto mokymai, orientuoti į tobulėjimą konkrečiuose aspektuose. Negana to, stipriausi savo srities ekspertai didžiulę pridėtinę vertę kuria įkvėpdami ir motyvuodami, ko, deja, kartais į kursus „neatsineša“ mažiau patirties turintys, bet ilgesnius kursus siūlantys lektoriai.

Viešinimo. Sutvarkius anksčiau paminėtus trūkumus, reikia pradėti aktyvią viešinimo kampaniją. Šiandien informacija apie platformą yra sunkiai pastebima. Būtina sudaryti aiškų planą, kaip pasiekti gyventojus įvairiomis komunikacijos priemonėmis. Kitu atveju net ir ištobulinta platforma nepasieks rezultatų, nes apie ją paprasčiausiai niekas nežinos.

Nuoširdžiai noriu tikėti, kad ši mano inicijuota vieša diskusija suaugusiųjų mokymosi ir savęs tobulinimo tema suteiks papildomą impulsą „kursuok.lt“ platformos tobulinimui ir augimui. Ištaisius esamus trūkumus, skyrus žymiai didesnį dėmesį šių mokymosi galimybių viešinimui, užtikrinus kursų kokybę, sutrumpinus minimalią mokymų trukmę ir parinkus tinkamas motyvacines priemones, galėtume stipriai prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą kultūros kūrimo, o to rezultatus pakankamai greitai pajaustų mūsų visuomenė. Viliuosi, jog būtent šį tikslą turi ir ministerija.