Pirmiausia, noriu padėkoti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai Elektrėnų savivaldybės taryboje už kreipimąsi ir išreikštas abejones dėl permainų švietimo srityje. Kaip išrinkta į Seimo narius Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje vykdau savo atsakomybę ir atstovauju savo rinkėjams, su ypatingu rūpesčiu kuruodama švietimo klausimus, būdama Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) nare.
Klausimas dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių buvo diskutuojamas ne kartą visuomenėje bei Seimo ŠMK. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, Seimas iki 2024 m. sausio 2 d. turi įtvirtinti aiškius mokyklų veiklos kriterijus, o Vyriausybė – įstatymu leidžiamose ribose priimti poįstatyminius teisės aktus, kuriais, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, galės būti detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymo normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas.
Verta pabrėžti, kad Konstitucinis Teismas nevertino nė vieno konkretaus Vyriausybės nutarime nustatyto mokyklų tinklo kūrimo kriterijaus teisėtumo, pagrįstumo, tinkamumo, proporcingumo ir pan. Todėl įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti.
Švietimo įstatymą papildžius kriterijais, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, teisinis reguliavimas atitiks Konstituciją. Dar gegužės mėnesį Vyriausybė pateikė įstatymo pakeitimą, kuris atliepia Konstitucinio Teismo sprendimą įtvirtinti mokyklų kūrimo kriterijus įstatymo lygmenyje. Po šio įstatymo pateikimo ŠMK skyrė šešis posėdžius, kuriuose svarstėme ir diskutavome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktą įstatymo pakeitimo projektą bei kitų Seimo narių pasiūlymus. Taigi, atsakydama galiu teigti, kad buvo galimybė įvairioms suinteresuotoms šalims pateikti savo siūlymus ministerijai, o taip pat buvo įsiklausyta į įvairias nuomones Seime.
Toliau noriu išdėstyti, kodėl švietimo tinklo pertvarka yra labai svarbi ir aktuali. Mokyklų tinklas – įstaigų išsidėstymas savivaldybės teritorijoje – nuolat kinta dėl demografinių priežasčių. Mokyklų steigėjos, t. y. savivaldybės, kasmet reorganizuoja mokyklas, jei yra poreikis – kuria naujas mokyklas, paprastai didžiuosiuose miestuose, kur gyventojų skaičius auga. Deja, bet ne visos tendencijos rodo augimą.
Kasmet duris atveria keliomis dešimtimis mažiau mokyklų, ypač kaimo vietovėse. Galima laukti, kol mokyklose visai nebeliks vaikų, tačiau tokiu atveju paskutinieji likę tokiose klasėse mokiniai tampa šios situacijos įkaitais. Visi vaikai, kad ir kur bei kokiose šeimose gyventų, privalo turėti geriausias ugdymo sąlygas ir neformaliojo švietimo galimybes. Dalis savivaldybių privalo sustiprinti savo mokyklas, kad galėtų pasiūlyti mokiniams geresnes sąlygas. Nėra paprasto atsakymo, kas yra kokybiškas ugdymas arba kaip suteikti geriausias mokymosi galimybes mūsų vaikams nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena: mieste, mažame miestelyje ar kaime. Todėl būtina suderinti keliamus kiekybinius ir kokybinius kriterijus mokyklų tinklui. Turiu sutikti, kad klasės, kuriose yra vos keli vaikai, nėra tvarios ir dažnai tokiose mokyklose yra ribojamos mokinio pasirinkimo galimybės. Vis dėlto, vienareikšmiškai gausi klasė irgi nerodo jos kokybės.
Mažose klasėse III–IV gimnazijų klasių mokiniai neturi daug variantų, ką rinktis iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo, renkasi tik minimumą, kurį išgali pasiūlyti mokykla. Jeigu III ar IV gimnazijos klasėje yra mažiau nei 21 mokinys, nėra galimybės mokytis norimų mokomųjų dalykų, pavyzdžiui fizikos, chemijos, matematikos, gamtos mokslų, norimu lygiu, nes finansuojamų valandų skaičius yra perpus mažesnis, nei klasėje, kurioje mokosi daugiau nei 21 mokinys.
Todėl, jei norime, kad vaikai turėtų daugiau galimybių siekti aukštojo mokslo, reikia suteikti galimybę mokiniams rinktis norimus dalykus. Vidurinio ugdymo programa yra baigiama brandos egzaminais, kurie yra kelias į aukštojo mokslo studijas. Kuo mažiau paralelinių klasių, tuo siauresnis valstybinių egzaminų pasirinkimo diapazonas arba abiturientai nelaiko jų iš viso. Kaimo mokyklų abiturientai vidutiniškai išlaiko mažiau valstybinių brandos egzaminų. Jų tolesnio mokymosi kelių pasirinkimo galimybės yra menkesnės.
Svarbu paminėti, kad į nedideles mokyklas sunku pritraukti mokytojų, nes nėra galimybės sudaryti juos tenkinantį darbo krūvį – daugelis dirba mažesniu nei pusės etato krūviu, todėl negali gauti gero atlyginimo. Jei norime sudaryti galimybes mokytojams gauti orų ir konkurencingą atlyginimą, reikia stiprinti mokyklų tinklą. Visu (1512 valandų per mokslo metus) ar didesniu darbo krūviu dirbančių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų Lietuvoje 2020–2021 mokslo metais buvo tik apie 52 proc. Mažoms mokykloms sunkiau užtikrinti visą darbo krūvį pedagogams ir patrauklias darbo sąlygas. Mokyklose iki 100 vaikų mokytojai dirba vidutiniškai 0,7 etatu. Šis santykis didėja tik augant mokinių skaičiui mokykloje.
Mažose mokyklose nedidelės ir popamokinių užsiėmimų pasirinkimo galimybės, neužtikrinama ir švietimo pagalba. Tam, kad mokykla turėtų psichologo, socialinio pedagogo ar kito švietimo pagalbos specialisto etatus, joje turėtų mokytis 400 vaikų ar daugiau. Neretai mažesnėse mokyklose šie specialistai dirba dalimi etato, bet ten, kur vaikų tik keliolika visoje mokykloje, – specialistų pagalba tampa sunkiai prieinama.
Kai savivaldybės nori išlaikyti mažas klases, jos „taupo“ ir taip – skirdamos minimalų pamokų skaičių mokiniui per savaitę; mažindamos pamokų skaičių mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, neformaliajam švietimui, mokymosi pagalbai teikti; minimaliai didindamos mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus dėl veiklos sudėtingumo. Mažai organizacijai tenka toks pats biurokratinės naštos krūvis, kaip ir didelei, kadangi administracija nepajėgi jo įveikti, dažnai jis paskirstomas net ir mokytojams.
Šie faktoriai daro įtaką mokyklų tinklo pertvarkos poreikiui bei užtikrinimui, kad kiekvienas vaikas turės galimybę pasirinkti visus dalykus ir būrelių įvairovę, o mokytojai galės tvirčiau užsitikrinti geresnes sąlygas dirbti mokykloje visu etatu. Tai – tvarus sprendimas, kad nereikėtų išlaikyti pustuščių mokyklų, kurios reikalauja labai daug išteklių, bet nėra pajėgios suteikti besimokantiems asmenims pagrindo pasiekti savo potencialo. Todėl ministerija rengdama Švietimo įstatymo pataisas pagal Konstitucinio Teismo sprendimą atsižvelgė į poreikį užtikrinti kokybinių ir kiekybinių kriterijų balansą, kuris vėliau buvo pakoreguotas ir dar ne baigtinis.
Įstatymo projekte yra įrašyti 8 kriterijai, kuriuos mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti. Dauguma jų yra kokybiniai. Vienas iš pagrindinių kokybinių kriterijų yra įpareigojimas kiekvienai mokyklai vykdyti ugdymo procesą pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas programas. Todėl turės būti sudaromos galimybės mokiniams mokytis skirtingų disciplinų (įskaitant chemiją ar fiziką) iš reikiamą išsilavinimą turinčių pedagogų. Informacija apie mokinių ugdymosi pasiekimus ir kita bus sudaroma elektroninių dienynų pagrindu.
Taip pat mokyklose (nepriklausomai nuo jų dydžio) turės būti užtikrinta gera ugdymosi aplinka ir infrastruktūra (laboratorijos, kompiuteriai ir kt.) bei švietimo pagalbos prieinamumas. Tai yra būtina tam, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, turėtų reikiamą pagalbą. Paskutinis kriterijus, taikomas mokykloms, yra klasių dydžiai. Šis kriterijus turėtų užkirsti kelią mažoms ir netvarioms klasėms – perpildytoms taip pat. Šie dydžiai dar bus konkrečiai apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, kai bus priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas.
Nėra vienareikšmiško apibrėžimo vertinant mokyklos kokybę. Ši diskusija mūsų visuomenėje yra labai reikalinga ir reikalaujanti daug laiko susitariant dėl jos definicijos bei rodiklių. Todėl šiuo metu kriterijai, darantys įtaką mokyklų tinklo kūrimui, turi būti objektyvūs ir pamatuojami. Savivaldybės yra įgalintos valdyti savo mokyklų tinklą, tačiau turime apsibrėžti, kokius minimalius kriterijus mokyklos turi atliepti, kuriant geras sąlygas visiems švietimo dalyviams – ir mokiniams, ir mokytojams.
Ši reforma nesprendžia visų švietimo sistemoje egzistuojančių problemų, todėl diskusijos visada yra reikalingos ir toliau turime tobulinti sistemą, remdamiesi tyrimais, kitų šalių bei mūsų mokyklų ir savivaldybių gerosiomis praktikomis.
Šiuo metu numatoma, kad Švietimo įstatymo pataisos bus priimamos Seimo rudens sesijoje. Naujas švietimo ministras įsipareigojo dar kartą išklausyti suinteresuotas šalis ir atsakyti į visuomenės abejones bei jas atliepti. Procesas dar nepasibaigė, galime ir turime diskutuoti kartu apie taip Lietuvai ir jos ateities kūrėjams – mūsų vaikams – svarbų pokytį.
Verta prisiminti, kad nėra paprastų ir vienareikšmiškų atsakymų į tokius komplikuotus klausimus, todėl turime ieškoti kompromisų bei susitarti dėl atspirties taško, kuriant mokyklų tinklo kriterijus.