Silva Lengvinienė. Metas apsaugoti mokyklas

Informacinės atakos prieš ugdymo įstaigas Lietuvoje tampa nauja realybe. Tačiau nuostabai laikas jau seniai praėjo. Metas darželius ir mokyklas apsaugoti ne lozungais, informaciniais tarnybų pranešimais ar nuotoliniu mokymu, bet realiais veiksmais.

Visi suprantame, kad įprasta tampančios priešiškų jėgų taktikos tikslas – trikdyti įprastą gyvenimo ritmą, paveikti įvairių tarnybų darbą ir kelti paniką visuomenėje. Norint kokybiškai apsiginti būtina stiprinti fizinę ugdymo įstaigų apsaugą. Taip mes tapsime ne tik atsparesni informacinėms atakoms, bet ir prisidėsime prie kitų iššūkių sprendimo, tokių kaip narkotikų ir rūkymo plitimas mokyklose, pamokų nelankymas ir kt.

Kaip tik šiuo metu rengiu įstatymų pataisas, kurios įpareigotų ugdymo įstaigų steigėjus investuoti į savo apsaugą. Žinoma, šie siūlomi sprendimai kainuos, tačiau sutrikdytas ugdymo procesas, vaikų saugumas ir psichologinio saugumo išnykimas ilgalaikėje perspektyvoje kainuos kur kas daugiau. Todėl valstybė privalo prisiimti deramą atsakomybę.

• Metas aptverti ugdymo įstaigų teritoriją, į kurią patekimas būtų nuolat kontroliuojamas;
• Turime nuolat stebėti teritorijos perimetrą ir pastatų stogus vaizdo kameromis;
• Reikia užtikrinti, kad ugdymo įstaigų nuolatine apsauga rūpintųsi apsaugos tarnybos;
• Šviesiu paros metu turime užtikrinti sargo budėjimą, kuris ne ugdymo laiko metu suteiktų galimybę norintiems gyventojams patekti į sporto aikštynus;
• Bent kartą per pusmetį surengti mokyklų bendruomenėms mokymus, kurie didintų jų atsparumą esamoms bei būsimoms grėsmėms.

Pagrindinis siūlomų sprendimų tikslas iš esmės pakeisti egzistuojančius reagavimo algoritmus, išvengti neigiamo poveikio įprastai gyvenimo rutinai ir tuo pat metu neprarasti saugumo jausmo. Galiausiai, aiškiai atskyrę ugdymo įstaigų teritorijas (pasirodo, net ne visos mokyklos žino, kur jų teritorija baigiasi), mes galėsime bent iš dalies prisidėti ir prie kitų mokyklose esančių problemų sprendimų:

• Norma tapęs rūkymas pertraukų metu taptų praeitimi. Tai galėtų tapti mažu žingsneliu naikinant rūkymo ir veipinimo „madą“ ir sulaikytų dalį moksleivių nuo pirmųjų pabandymų;
• Sutrikdytume narkotikų patekimo kelius į mokyklas, taptų sudėtinga į mokyklų teritoriją patekti įtartiniems asmenims;
• Būtų užtikrintas vaikų buvimas mokyklų teritorijoje visą numatytą ugdymosi laiką. Nebeliktų galimybių pamokų metu išvykti neapibrėžtam laikui neatidėliotinais ir tik patiems moksleiviams žinomais tikslais. Tėvai galėtų jaustis ramūs, kad į mokyklą atvykęs moksleivis joje ir praleis visą jam numatytą laiką. Pažangiose užsienio valstybėse tai įprasta praktika, tačiau ši praktika pas mus taikoma ypač retais atvejais.