Turinio piratavimo srityje kylame iš paties dugno – esame antrieji ES pagal piratavimo mastus. Dėl to patiriame ir didžiulių finansinių nuostolių (skaičiuojama apie 15 mln. Eur kasmet), ir didžiulę gėdą – kino platintojai ir festivalių organizatoriai sako, kad iš 100 Lietuvoje rodomų filmų apie 40 pavagiama, o pirštus nudegę partneriai iš užsienio į Lietuvą pradeda žiūrėti vis kreiviau. Kodėl taip atsitiko, matyt, yra daug priežasčių, bet svarbiausia – iki šiol jos iš esmės beveik nebuvo nei analizuojamas, nei sprendžiamos.
Svarbu pastebėti, kad piratavimo praktika itin gaji ir tarp jaunimo, taigi negalime visko palikti savieigai ir tikėtis, kad keičiantis kartoms problema išnyks pati – deja, statistika tuo guostis neleidžia.
Kartu su legalaus turinio aljansu „BaLTAs“ Kultūros ministerija ėmėsi labai konkrečių veiksmų, kad pagaliau problemos sprendimas pajudėtų. Išanalizuoti dažniausi piratavimo paplitimo būdai ir galimi efektyvūs sprendimai. Kai kurie jų – ilgesni procesai, reikalausiantys daugiau laiko ir kompleksiškesnių pokyčių, bet kai kuriuos galima pradėti jau nedelsiant. Sutarta: kreiptis į „Google“ atstovus dėl nelegalaus turinio randamumo; į diskusiją ieškant sprendimų įtraukti ir ŠMSM atstovus, nes švietimas šiuo aspektu – irgi svarbus įrankis; artimiausiu metu diskutuoti atskirose mažose grupėse pagal atskiras temas, o bendrą susitikimą planuoti rugsėjį.
Savo ruožtu Seimo Kultūros komitetas pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimams, todėl netrukus LRTK galės nurodyti bet kuriai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus platintojams, kurie internete skleidžia vogtą autorinį turinį. Ši įstatymo pataisa – irgi svarbus įrankis apsukinant piratavimą internete.
Tokiais mažais ir dideliais žingsniais ir bendromis pastangomis pagaliau priartėsime prie pokyčio, kai vogti turinį bus ne mažiau gėda ar nepatogu nei vogti apčiuopiamą daiktą.