Jei viešas laiškas (tokių buvo daug) yra nemokami viešieji ryšiai, kurie svarbūs tik pačiai partijai, tai likę du įvykiai verti didesnio visuomenės dėmesio. Konservatorių lyderio vertinimas LRT laidoje „Dienos tema“ nuskambėjo sausio 22 dieną. Kai sėdau rašyti apie „prasčiausios kokybės Vyriausybę, kokia Lietuvoje yra buvusi“, galvojau pradėti vardinti.
„Tragiški“ rezultatai
Pagaliau vykdome savo įsipareigojimus NATO ir tinkamai finansuojame krašto apsaugą. Mūsų tarptautiniai vertinimai auga. Kylame Korupcijos suvokimo, „Doing Business“, Žiniasklaidos laisvės ir kituose indeksuose.
Sparčiai augo pensijos ir atlyginimai, mažėjo darbo mokesčiai, įvesti vaiko pinigai, atlikta „Sodros“ reforma ir panaikinta jos milijardinė skola, kaupiami ženklūs finansiniai rezervai ateičiai. Šios Vyriausybės kadencijos metu įvykdytos reformos Lietuvai leido tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.
Kodėl visa tai taip nuliūdino konservatorių lyderį ir koks būtų jo Vyriausybės, jei tokia kada nors bus sudaryta, veiklos vertinimo matas?
Dar įdomesnis įvykis yra G.Landsbergio pareiškimas apie Seimo pirmininką, kuris pasak jo, galėjo sąmoningai nuslėpti svarbią informaciją, nes tai buvo naudinga valstiečiams ir jų partneriams Seime.
Pagalbos ranka
Šis pareiškimas itin iliustratyvus ir puikiai parodo G. Landsbergio ir jo partijos veikimo būdą. Priminsiu, kad Seimo narės Irinos Rozovos skandalas prasidėjo pernai rugpjūčio pabaigoje paviešinus informaciją, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo vadovybei yra pateikęs jautrios informacijos apie šią Seimo narę.
Pernai spalio 9 d. VSD vadovas liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) ir patikino, kad tyrimas dėl I. Rozovos buvo vykdomas daug metų. Jau tuo metu žurnalistai klausinėjo G. Landsbergio apie V. Pranckiečio atsakomybę I.Rozovos skandale, tačiau aiškių atsakymų taip ir nesulaukė.
Visame šiame fone spalio 15 dieną Seimo valdyba nutarė Seimo posėdžio metu surengti balsavimą dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku.
Visi žurnalistai Seime, dėmesys didžiulis, posėdis transliuojamas tiesiogiai nacionalinės televizijos, valdantieji palieka salę, posėdžiui pirmininkauja konservatorė Irena Degutienė ir tai daro taip sumaniai, kad visi procedūriniai klausimai traktuojami opozicijos naudai. Čia pat pasijungia Seimo Etikos ir procedūrų komisijos primininkas Antanas Matulas, kuris jau vėliau duona ir druska susitaikymo vardan vaišins poziciją.
Procedūra pavyksta ir Seimo pirmininkas savo poziciją išsaugo. Visa žiniasklaida mirga antraštėmis apie Ramūno Karbauskio fiasko, opozicijos atstovai prieš kameras triumfuoja.
Nebenaudingas
Kas gi pasikeitė per tą laiką? Kodėl praėjus trims mėnesiams G.Landsbergis prabilo R.Karbauskio žodžiais? Tyrimas toliau tęsiasi, jame toliau nagrinėjami tie patys klausimai, kurie viešai kelti dar pernai vasarą.
Pasikeitė vienintelis dalykas – politinis kontekstas. Pasibaigė viešos diskusijos apie R.Karbauskio pralaimėjimą, V. Pranckietis įsitvirtino aukštose politinių reitingų pozicijose, jis viešai sako, kad palaiko Vyriausybę ir premjerą, tai pat neslepia, kad dalyvaus Seimo rinkimuose. Situacija stabilizavosi.
Kam G. Landsbergiui politinis konkurentas? Kam ramybė Seime? Nuėmus Seimo pirmininką vėl galima kelti suirutę. Dauguma trapi, neaišku, ar būtų lengva patvirtinti naująjį Seimo pirmininką, vėl prasidėtų spekuliacijos, kam ši pozicija priklauso, vėl susigeneruotų didelis žiniasklaidos dėmesys, o G. Lansdbergis kartotų, kad čia valdančiųjų bėdos, o jis ir jo partija nieko dėti.
Ar tai naudinga Lietuvai? Esu įsitikinęs, kad ne. Tai vėl tas pats veikimo principas – jei nieko pozityvaus sukurti negalime, tai sukurkime kuo daugiau problemų, nes už jas vis tiek atsakys valdantieji. Ir jeigu tam reikia paaukoti V.Pranckietį – tai bus padaryta lengva ranka. Ne pirmas kartas. G. Landsbergio žodžiai, kad dabar balsavimas dėl pasitikėjimu Seimo pirmininku galėtų susiklostyti visai kitaip, reiškia tik vieną – brolau, tu man nebenaudingas.
Klausimas tik vienas – kas bus kitas eilėje ir kiek Lietuvoje dar liko politikų, kurie tokio veikimo nematytų. Tai paaiškės po Seimo rinkimų, kai TS-LKD teks ieškoti galimų koalicijos partnerių. Jau kitą dieną po G. Landsbergio interviu įtakingas konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad tokiais partneriais galėtų būti ir valstiečiai.
Bėda tik viena - ir valstiečiams, ir socialdemokratams, ir net tradiciniams konservatorių partneriams liberalams nugaras vis dar skauda. Vargu, ar jie jas lengvai atsuks dar kartą. Beje, tą patį pasakyčiau ir apie šios partijos santykį su prezidentu.