Akivaizdu, kad Lietuvoje, o ypač jos širdimi vadinamame Kaune „susidirbti“ krepšinio temoje reikia išskirtinių sugebėjimų. Tačiau norint ir stengiantis, pasirodo, įmanoma net ir tai. Nenumaldomai artėjant Europos krepšinio čempionatui Kauno arena tebėra pasipuošusi statybinėmis konstrukcijomis ir vienas Dievas žino, kas ten iš tikrųjų dedasi. Iki liepos šeštosios, kada objektas turi – turėtų – funkcionuoti visa galia, beliko vos pora mėnesių, o nepadarytų darbų dar liko už bemaž 40 milijonų litų. Iki šiol per mėnesį būdavo atliekama maždaug 5–6 mln. litų vertės darbų.
Na, sakykime, darbai ims virti dieną naktį, našumas padidės dvigubai – ir tai geriausiu atveju bus įsisavinama apie 10–12 mln. litų per mėnesį. Vadinasi, geriausiu atveju 24 milijonai. O kur dar šešiolika? Ar įsivaizduojama, ką reiškia nepadarytų darbų visuma, lygi šiai sumai? Jau nekalbant apie tai, kad vargu bau pavyks padvigubinti darbo spartą, o kur dar kokybė? Štai kokie reikalai toje Kauno arenoje...
O tada bus ieškoma kaltų. Aišku, nei miestui, nei krepšiniui, nei Lietuvos tarptautiniam prestižui nuo to geriau nepasidarys, bet nurašyti nuostolius – tiek politinius, tiek ir finansinius – ant kažko juk reikės. Prisimenant Auksinės Išvietės istoriją (didžiosios raidės panaudotos ne atsitiktinai – juk šitoks įvykis), galima prognozuoti, kad apkaltinti bus mėginama statybininkus.
Nežinau, kokio lygio statybininkai dirba areną statančioje „Vėtrūnoje“, bet privalau manyti, jog patys geriausi iš visų galimų – kitaip kodėl būtent jiems miesto valdžia patikėjo šitokios svarbos objektą? Jei išsirinko blogus – tada reikia žiūrėti, kas juos tvirtino ir kaip buvo organizuotas konkursas?
Kita vertus, skubu pabrėžti, kad olimpiniame Stratfordo miestelyje Rytų Londone dirba neįtikėtinai daug lietuvių statybininkų ir išties įspūdingų konstrukcijų bei formų sportiniai objektai ten kyla tiesiog akyse. Ne kitokia situacija buvo ir augant Canary Wharf dangoraižiams – aš pats asmeniškai turėjau galimybių bendrauti su juos stačiusiais žmonėmis. Taigi, lietuviai statybininkai čia vargu ar kalti.
Ta pačia proga paminėsiu, jog man atrodo keista ir tai, kad pasirinktas daugiafunkcinis arenos variantas, nors puikiai žinoma, kad tai, kas tinka krepšiniui, nebūtinai yra geriausias sprendimas kitoms sporto šakoms, jau nekalbant apie koncertinius renginius. Naudodamiesi čia pritinkančiais sportiniais pavyzdžiais nesunkiai pastebėsime, kad daugiakovės rungčių rezultatai paprastai būna gerokai žemesni, negu pasiekti tuos pačius veiksmus atliekančių labiau specializuotų sportininkų.
Tuo tarpu miestui vadovavę konservatoriai su savo lyderiu priešakyje, garsiai gyręsi, kaip jie „nupigino“ arenos kaštus, bent porą kartų nukėlinėjo statybos darbų pabaigą. Kodėl? Na, argi jie pasakys? Melas prasidėjo jau tada, kai jie ėmė girtis, jog „sutaupė“ tiek ir tiek milijonų, palyginus su ankstesne sąmata – atrodo, kad „sutaupyta“ paprasčiausiai vieną sąmata suskirsčius į dvi, atskiriant statybos ir aplinkos sutvarkymo darbus. Taip pradėjus, sustoti vargu ar beįmanoma. Įdomiausia, kad net praradęs miesto vadžias buvęs meras siūlosi ir toliau vadovauti šioms statyboms. Dar ne viską sužlugdė, norėtų pabaigti iki galo?
Kokie galimi tolesni scenarijai?
1. Dabartinis meras Rimantas Mikaitis, paveldėjęs savo pirmtako „kliurkas“, versis per galvą ir stengsis kaip nors pastatyti bent tiek arenos, kad joje, užmerkus akis į tai, ko nebus spėta padaryti, būtų galima sužaisti keletą Europos krepšinio čempionato rungtynių. Na, o paskui bus ilgi metai taisymų ir atstatinėjimų, lygiai taip pat, kaip sovietmečiu, vadovaujantis šūkiu „piatiletku za tri dnia“ (penkmečio planą – per tris dienas). Tai labiausiai tikėtinas variantas, žinant doro lietuvio charakterio bruožą, kuris veikiau duosis manipuliuojamas gudragalvių „tėvynės prestižo gelbėtojų“ ir paskui nukentės pats, gelbėdamas kito darbo broką, negu paviešins tikrąją situaciją. Tai, beje, labiausiai tikėtinas scenarijus.
2. Žengus pirmą žingsnį, vaduojant Kauną iš konservatorių voratinklio, bus viešinamos visos sutartys, darbų vykdymo (arba nevykdymo) planai ir grafikai ir atskleidžiama tikroji padėtis bei galimos korupcijos lygis, nelaukiant, kol tai atsitiks teisme. Teisminiai ginčai daugiau negu realūs, mat labai abejoju ar „Vėtrūna“ sutiks būti atpirkimo ožiu, o tada jai beliks tik teistis su Kauno savivaldybe. Šis scenarijus irgi pakankamai realus ir daugeliu atžvilgių būtų tikras išsigelbėjimas ta prasme, kad kauniečiai (ir ne tik jie) sužinotų daug dalykų: kas iš tikrųjų dedasi tiek savivaldybės koridoriuose, tiek savo menamą nekaltybę reklamuojančių konservatorių gretose (rinkimų rezultatai rodo, kad vis dar yra jais tikinčių), tiek ir tai, kaip šitas voratinklis apraizgęs statybų sektorių. Silpnoji šio varianto vieta yra ta, kad kaip mat atsiras daugybė veiksnių, bandančių tokį procesą stabdyti ir politizuoti. To galima tikėtis jau šio straipsnio komentaruose.
3. Viskas bus palikta savieigai. Statybos vyks ligšioliniu ar labai panašiu tempu, atsiskaitymai vėluos dar labiau, nei atliekami darbai, o išaušus liepos šeštajai paaiškės, kad niekas taip ir neatsakingas tiesiogiai už tai, kas atsitiko. Parašai nepadėti, reglamento nėra, Konstitucijoje tokie atvejai neaptariami ir t.t. O dar ir savivaldybės taryba išrinkta iš naujo, pasikeitė meras, taigi, kaltinti vieniems kitus galimybių per akis. Kaltų nebus nei rasta, nei iš tiesų ieškota, o rinkimų metu vėl bus vadovaujamasi ne faktais, o lozungais. Esu tikras, kad konservatoriai ir jiems prijaučiantys kiek įmanydami lenks kaip tik į šį scenarijų. Juo labiau, kad čia ir daryti nieko beveik nereikia – tik visaip trukdyti ir gink Dieve neleisti viešinti faktų, o jei taip atsitiktų, juos tučtuojau skandinti demagogijos liūne.
Na, o kaip bus su krepšinio čempionatu? Su Kaunu? Su tarptautiniu Lietuvos prestižu? Kaip nors bus... Pagaliau, kam tai iš tiesų rūpi, kai ant kortos pastatyta konservatorių partijos ateitis jų pačių citadelėje?