Stebina ne pats ministro atsistatydinimo faktas, bet aplinkybės ir peripetijos šiuo klausimu. Vykstant karui Ukrainoje, Rusijos žvalgyba ypatingą dėmesį yra nukreipusi į dvi ministerijas: Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų. Rusijai ypač svarbu stabdyti Lietuvos kariuomenės modernizavimą, ji stengiasi įvelti į pernelyg ilgas diskusijas, ko reikia krašto gynybai.
Svarbiausia – vilkinti procesus, griauti paramą Ukrainai karinėje srityje. Gerai užsimaskavęs agentas niekada nepasakys, kad Lietuvos kariuomenei nereikia bepiločių, minų, fortifikacinių įrenginių, slėptuvių ir panašiai. Šį darbą atliks politikai – jie įvels į begalines diskusijas, paklausimus, užklausimus.
Diskusijos būtinos, bet ne rezultato ir greičio sąskaita. Rusijos agentų tikslas – stabdyti Lietuvos kariuomenės pažangą, sekti ir įrašinėti aukštų pareigūnų krašto apsaugos sistemoje pokalbius apie nenorą ir tingėjimą dirbti, motyvacijos trūkumą, formalų darbo atlikimą, norą greičiau prastūmti darbo valandas, užmegzti neformalius ryšius su aplink sistemą besisukančiais verslo palydovais. Visą tai fiksuoti, po to – šantažuoti.
Taigi, kas bus kitas ministras, priklausys nuo Prezidento Gitano Nausėdos sutikimo, kuriam galima vienaip ar kitaip patarti, o patarėjų bus ir iš kitos – priešiškos – pusės. Taip pat Prezidentas G. Nausėda privalo inicijuoti skubų Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės auditą.