Aš į tai atsakydavau, kad reikia žinoti gerai ruso psichologiją, suprasti tai, kad rusiškas šovinizmas yra giliai įaugęs į jų sąmonę ir rusai gerbia jėgą, ir tik jėgą. O kadangi Ukrainos valdžia tuo metu irgi netikėjo, jog rusai puls ir rimtai nesirengė karui, tapo aišku, kad putinas puls, nes kalbos apie taiką tik kaitino Maskvos siekius. Tuo metu aš priėjau išvados, kad negalima prie valstybės vairo prileisti tų žmonių, kurie neturi bazinių psichologijos ir istorijos pagrindų. Geriau jau Užsienio reikalų ministerijos klerkas nežinos anglų ar kinų kalbos, bet psichologijos kursą turėtų privalomai praeiti ir dar reikėtų patikrinti, ar mokykloje jis nebėgo iš istorijos pamokų.
Net Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pripažino savo klaidą, kad galvojo, jog rusai nustos kariauti, kai praras 150-160 tūkst. karių. Gaila, kad generolui niekas nepaaiškino, jog rusai niekada nevertino gyvybių ir jie gali milijonus savo kareivių paaukoti ant rusiško šovinizmo, ir imperializmo aukuro. Esu įsitikinęs, kad kiekviena Lietuvos ar Vakarų Ukrainos močiutė, kuri dar atsimena Stalino laikus, generolui būtų paaiškinusi, kad rusai niekada nesustoja, jei jų nesustabdo galingesnė jėga.
Rusai vertina jėgą ir tik jėgą, o kalbančius apie derybas ir taiką – niekina. Tuo metu keli žinomi pasaulio psichoterapeutai teigė, kad putinas puls Ukrainą, o politikai – netikėjo. Patikėjo, tik tada, kai gavo žvalgybos duomenis. Reikia suvokti, kad ruso psichologija yra tokia: geriau badausiu, bet svarbiausia- kad manęs bijotų. Derėtis su rusais dėl taikos, tai medumi kviesti mešką. Beje, kartais rusai irgi kalba apie taikos derybas – kvaili valstybių vadovai tuo patiki, protingi – supranta, kad tai tik imitacija bei apgaulė laimėti laiko ir užmigdyti budrumą. Pas juos visada peilis už nugaros.