Grozne rusų buvo 12 tūkst., o puolančių čečėnų tik 2 tūkst. Ir jie laimėjo, nes veikė ryžtingai, ne iš vadovėlių, o rėmėsi karine išmone ir išradingumu. Rusai turėjo tankus, artileriją, lėktuvus, bet čečėnų vadai juos pergudravo, įlindo netikėtai į artimą kovą.
Pasaulio ekspertai buvo šoke: juk puolantysis turi turėti visko daugiau, o šiuo atveju – mažesni, bet protingesni laimėjo. Jie būtų laimėję net ir antrąjį karą, jei turėtų tik Stingerius, kaip afganų kovotojai.
Šiandien kai kurie ukrainiečių kariškiai jau teigia: mums reikia mokytis iš čečėnų, nes su tokia pagalba, kurią dabar turi Ukraina, čečėnai jau seniai būtų Maskvoje. Bet jie turėjo Maschadovą, ypatingos išminties karininką.
Čečėnai laikėsi protingos taktikos: jei gatvėje tave užpuola bokso čempionas, tai tik kvailys eis su juo boksuotis arba lauks kol kiti jam padės. Protingas spirs į lytinius organus ar durs į akis ir laimės. Jie neprašė ginklų, čečėnai sakydavo: trūks ginklų, atimsime iš rusų. Jie pasaulio prašė tik vieno – pripažinkite mūsų Čečėnijos Nepriklausomybę.
Tačiau pasaulio lyderiai mylėjo Rusiją. Jeigu tada Vakarai būtų padėję čečėnams, šiandien nebūtų karo Ukrainoje.