Grozne rusų buvo 12 tūkst., o puolančių čečėnų tik 2 tūkst. Ir jie laimėjo, nes veikė ryžtingai, ne iš vadovėlių, o rėmėsi karine išmone ir išradingumu. Rusai turėjo tankus, artileriją, lėktuvus, bet čečėnų vadai juos pergudravo, įlindo netikėtai į artimą kovą.
Pasaulio ekspertai buvo šoke: juk puolantysis turi turėti visko daugiau, o šiuo atveju – mažesni, bet protingesni laimėjo. Jie būtų laimėję net ir antrąjį karą, jei turėtų tik Stingerius, kaip afganų kovotojai.
Šiandien kai kurie ukrainiečių kariškiai jau teigia: mums reikia mokytis iš čečėnų, nes su tokia pagalba, kurią dabar turi Ukraina, čečėnai jau seniai būtų Maskvoje. Bet jie turėjo Maschadovą, ypatingos išminties karininką.
Čečėnai laikėsi protingos taktikos: jei gatvėje tave užpuola bokso čempionas, tai tik kvailys eis su juo boksuotis arba lauks kol kiti jam padės. Protingas spirs į lytinius organus ar durs į akis ir laimės. Jie neprašė ginklų, čečėnai sakydavo: trūks ginklų, atimsime iš rusų. Jie pasaulio prašė tik vieno – pripažinkite mūsų Čečėnijos Nepriklausomybę.
Tačiau pasaulio lyderiai mylėjo Rusiją. Jeigu tada Vakarai būtų padėję čečėnams, šiandien nebūtų karo Ukrainoje.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.