Šis puolimas jau duoda apčiuopiamų rezultatų: rusai turi atitraukti dalį karinių pajėgų iš Donbaso, tuo palengvindami ukrainiečių kariams fronte padėtį, visas pasaulis pamatė diktatoriaus putino pasimetimą, be to, ukrainiečių įsiveržimas turi milžinišką psichologinę reikšmę, kuri vaidina ne paskutinį vaidmenį kare.
Napoleonas yra sakęs, kad moralinė dvasia pagal svarbą yra santykiu 3:1 prieš karinę jėgą.
Pastaruoju metu Ukrainos karių ir visuomenės nuotaikos buvo kritusios dėl sėkmingo rusų puolimo Donbase.
Ukrainai žūtbūt reikėjo kokios nors pergalės šiame kare. Tai galėjo būti Krymo tilto susprogdinimas arba invazija į Rusijos teritoriją. Remiantis tarptautine teise, Ukrainos veiksmai yra teisėti.
Demagogams, kurie teigia, kad Ukrainai nereikėtų lįsti į rusų teritoriją, priminsiu, kad per Antrąjį pasaulinį karą tiek JAV ir jos vakarų sąjungininkai, tiek ir Sovietų Sąjungos karinės pajėgos, įėjo į Vokietiją, ją užėmė ir karas baigėsi vokiečių kapituliacija.
Dabar pasipils Maskvos nurodymu šaukiančių choras, kad reikia taikos, aišku, ukrainiečių žemių sąskaita.
Rugpjūčio 6 – oji, mano manymu, ne šiaip sau pasirinkta data puolimui.
Rugpūčio 6 – oji rusų sąmonėje daug metų asocijuojasi su ypač dideliu jų pažeminimu.
1996 m. rugpjūčio 6 d. prasidėjo čečėnų laisvės kovotojų operacija „Džihadas“. Ją parengė lietuviams gerai pažįstamas Čečėnijos Respublikos Ičkerijos generolas Aslanas Maschadovas.
Operacijos tikslas – išlaisvinti šalį nuo Rusijos okupacijos. Čečėnų karių buvo žymiai mažiau nei rusų ir jų ginklai buvo prastesni. Tačiau čečėnai pasižymėjo didele karine išmone, drąsa ir motyvacija – tai buvo jų pergalės laidas.
Čečėnų kovotojų puolimas baigėsi visišku rusų sutriuškinimu, sostinės Grozno ir visos šalies išvadavimu. Rusija buvo priversta pasirašyti su Čečėnija žeminančius rusus Chasavjurto taikos susitarimus ir jos armijos likučiai gėdingai išsinešdino iš Ičkerijos.
Šiuo metu už Ukrainą prieš rusus kovoja keli čečėnų batalionai. Nestandartinio mąstymo ukrainiečių kariai seniai siūlė kare su rusais pradėti taikyti čečėnų taktiką – daryti reidus į Rusijos teritoriją, vykdyti kitus asimetrinius veiksmus, o ne aklai kopijuoti NATO ar sovietų karo vedimo filosofiją.
Ir štai būtent šių metų rugpjūčio 6 d. Ukrainos kariuomenė plačiu mastu įsiveržė į agresorės Rusijos teritoriją ir pergalingais veiksmais pribloškė Maskvą bei nustebino Vakarų sąjungininkus.
Nežinau, ar data rugpjūčio 6 d. pulti Rusijos Kursko sritį buvo pasirinkta atsitiktinai, ar specialiai su simboline užuomina į 1996 m., tačiau man kažkodėl atrodo, kad tai yra padaryta neatsitiktinai.
Rusijoje neatsirado analitikų, kurie tai galėjo iš anksto susieti ir pasiūlyti imtis prevencinių priemonių. Ir gerai, kad neatsirado.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.