1. Pirmoji tyrimo duomenis nutekino Generalinė prokurorė N. Grunskienė ir ji pati tai pripažino. Tokioje subtilioje ir sudėtingoje situacijoje, siekiant išvengti įtarimų ir įvairių interpretacijų, ji arba, dar geriau, prokuratūros atstovai su Seimu privalėjo bendrauti tik raštu. Pasielgusi kitaip ji sudarė galimybę tolesniam tyrimo duomenų nutekinimui, sukėlė grėsmę pačiam tyrimui ir pakenkė Generalinės prokuratūros reputacijai, todėl turėtų atsistatydinti arba būti atstatydinta iš einamų pareigų.
2. Tyrimo duomenis galimai nutekino ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Visiškai neįtikėtina, kad K. Bartoševičius atsiuntė prašymą dėl mandato atsisakymo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai apie ikiteisminį tyrimą sužinojo Seimo pirmininkė. Tai, kad jis tuo metu buvo Čilėje, o jau po dviejų dienų planavo išvykti į Indiją, įspūdį, kad tai nebuvo joks atsitiktinumas, sustiprina dar labiau. Jei įtarimai dėl Seimo pirmininkės veiksmų pasitvirtintų, jai turėtų būti rengiama apkalta.
3. Jei tyrimo duomenys, kad ir nuasmeninti, buvo nutekinti, kažkas iš Seimo narių galėjo suprasti, kad kalba eina būtent apie K. Bartoševičių. Tai reikštų, kad Seime galėjo būti slepiamas nusikaltimas – vaikų prievartavimas ir seksualinis išnaudojimas. Tokiam asmeniui arba asmenims grėstų baudžiamoji atsakomybė.
4. Politinė atsakomybė dėl K. Bartoševičiaus pateikimo į Seimą gali tekti I. Šimonytei. Iškalbinga buvo jos pirmoji vieša reakcija ir ypač pasakojimas apie bemiegę naktį. Po to sekė labai keistas, sausas ir neįtikinamas G. Landsbergio atsakymas į klausimą, kas pakvietė K. Bartoševičių į TS-LKD sąrašą.
Partijos pirmininkas, praėjus daugiau nei savaitei po paaiškėjusių skandalingų faktų apie frakcijos narį, nieko apie tai taip ir neišsiaiškino? Na, o tai, kad I. Šimonytė dabar nieko daugiau nebekomentuoja, įtarimą dėl jos politinės atsakomybės tik sustiprina. Ją bandoma apsaugoti, atribojant nuo istorijos. Jei tokie įtarimai pasitvirtintų, ji turėtų atsistatydinti iš premjerės pareigų.