Stasys Jakeliūnas. Ko siekia TS-LKD lyderiai kalbomis apie mokesčių ir pensijų pertvarkos stabdymą?

Prieš savaitę TS-LKD priimtoje rezoliucijoje ir viešojoje erdvėje skelbiamuose pranešimuose teigiama, kad dėl vykdomos mokesčių ir pensijų sistemų pertvarkos viešasis sektorius per trejus metus praras beveik 2 mlrd. eurų pajamų ir dėl to neva menksta galimybės finansuoti viešąjį sektorių, didinti dirbančiųjų atlyginimus. Todėl, pasak TS-LKD, šiai pertvarkai būtina skelbti moratoriumą. To nepadarius, TS-LKD frakcija Seime neva nepritars 2019 metų biudžeto projektui.

Visiškai priešingai siūlo elgtis Europos Komisija, kuri šią savaitę Lietuvai atsiuntė savo vertinimą dėl kitų metų biudžeto projekto. Komisijos nuomone, jis atitinka stabilumo ir augimo pakto nuostatas, todėl Europos Komisija kviečia valdžios institucijas priimti ir įgyvendinti pateiktą projektą.

TS-LKD pateikiami skaičiai ir vertinimai yra klaidinantys, o siūlymai stabdyti pradėtą pertvarką valstybėje sukeltų finansinį ir politinį chaosą. Ar to ir siekia opozicinė TS-LKD partija?

Šiuos opozicijos pareiškimus tenka laikyti tik dar vienu bandymu kurstyti nepasitikėjimą valdžios institucijomis, didinti įtampą valstybėje, tuo pat metu slepiant vidines problemas prieš artėjančius trejus 2020 metų rinkimus.

Sisteminė mokesčių ir pensijų pertvarka

Mokesčių ir pensijų sistemų pokyčiai yra tampriai tarpusavyje susiję ir turi būti vertinami kaip visuma. Svarbiausias mokesčių sistemos pertvarkos tikslas – darbdavio ir darbuotojo mokamų draudimo įmokų apjungimas. Dėl to keičiasi atlyginimo, įskaitant minimalųjį darbo užmokestį, neapmokestinamųjų pajamų ir kai kurie kiti dydžiai, taip pat – gyventojų pajamų, valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo tarifai.

Tuo metu esminiai pensijų sistemos pokyčiai – pagrindinės socialinio draudimo pensijos dalies finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą ir antrosios pensijų pakopos finansavimo „Sodros“ įmokomis sustabdymas.

Siekiant užtikrinti kuo gausesnį gyventojų dalyvavimą antrojoje pensijų sistemos pakopoje, Vyriausybė pasiūlė, o Seimas tam pritarė, kad būtų sumažintas darbo pajamų apmokestinimas. Dėl pagrindinės pensijų dalies perkėlimo į valstybės biudžetą papildomai koreguojami gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo tarifai.

Tai – sudėtingi ir kompleksiniai pokyčiai, dėl kurių esminiai sprendimai Seime buvo priimti dar birželio mėnesį. Dabar baigiamas pasiruošimas juos įgyvendinti nuo 2019 metų sausio 1 dienos, todėl pertvarkos stabdymas šiuo metu sukeltų sumaištį ir visuomenėje, ir valdžios institucijose.

Apie tariamą ir tikrąją pertvarkų kainą

Viešai TS-LKD pateikiami skaičiavimai, kad mokesčių pertvarka per trejus metus viešųjų finansų sistemai kainuos beveik du milijardus eurų, yra visiškai klaidingi. Net jeigu neskaičiuosime galimų papildomų įplaukų į biudžetą iš kitų mokesčių, tai dėl 2019 metais didžiajai daliai gyventojų išaugsiančių atlyginimų ir kitų pajamų bei nevertinant efektyvesnio biudžeto pajamų administravimo priemonių, tai per trejus metus (2019-2021) priimtų sprendimų poveikis viešajam sektoriui sudarys apie 750 mln. eurų. Tai – bent du su puse karto mažiau, nei pora milijardų, kuriuos mini TS-LKD lyderiai.

Palyginimui – vien 2019 metais valstybė privalės sumokėti apie 300 mln. eurų daugiau palūkanų, nei būtų galėjusi, jei 2010-2012 metais tuometinė Vyriausybė būtų pasiskolinusi trumpesniam nei dešimties metų laikotarpiui. Šiuo metu už dalį valstybės skolos (apie 6 mlrd. eurų) vis dar mokamos beveik 7 proc. metinės palūkanos. Būtent tokios palūkanų išlaidos realiai mažina galimybes geriau finansuoti viešąjį sektorių arba didinti valstybės rezervą.

Dar svarbiau, jog būtent TS-LKD atstovų bandymas vasarą stabdyti pensijų pertvarką (kreipiantis į Konstitucinį teismą) būtų užprogramavęs esmines finansines problemas 2020 metais. Jeigu pertvarka būtų sustojusi (ko dar kartą savo siūlymais siekia TS-LKD), tai jau 2020 metais viešajam sektoriui būtų tekusi gerokai didesnė našta, nes Sodra būtų turėjusi į privačius antrosios pakopos pensijų fondus sumokėti beveik du kartus didesnę įmoką – apie 400 mln. eurų. Našta viešiesiems finansams būtų buvusi gerokai didesnė ir sunkiau valdoma, nei bus pagal dabar priimtus sprendimus.

Kviečiu TS-LKD partiją ir frakciją Seime elgtis atsakingai bei konstruktyviai, neklaidinti visuomenės ir nekelti chaoso valstybėje. Jei ketinama nepritarti biudžeto projektui ar turima konstruktyvių pasiūlymų jį tobulinti – yra visos teisinės galimybės atsakingai diskutuoti apie pateiktą projektą.