Renesansinėje salėje buvo skaitoma įvairių amžių poezija ir proza, skambėjo muzika, atvėrusi sielas gyvenimo pilnatvei. Vakaro metu veikė naujausių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) leidinių paroda, kurią žaismingai vardijo ir dėliojo instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Jis pristatė ir tiesiai iš spaustuvės atkeliavusį 10 tomų Justino Marcinkevičiaus Rinktinių raštų komplektą. Kad ši rinktinė išvystų dienos šviesą, prisidėjo ir šių dienų mecenatai, kultūrininkai - žemaitis nuo Varnių, įleidęs savo šaknis Šiaulių krašte, Česlovas Vytautas Karbauskis ir jo žmona Nijolė. Regis, kas bendra tarp agronomo, žemės ūkio specialisto ir humanitarikos, literatūros? Viską siejanti gija – mecenatystė, prie kurios prisidėjo ir Č. V. Karbauskio bendravimas, nuolatinis mokymasis iš dviejų žemaičių - prof. Alberto Zalatoriaus ir prof. Viktorijos Daujotytės, kurie paliko didžiulį įspaudą kultūrinėje Česlovo atmintyje.
Č. V. Karbauskis - Lietuvos kultūros politikos puoselėtojas, mecenatas. 1969 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, 1978 m. įgijo agronomijos mokslų daktaro laipsnį. 1969–1986 m. dirbo Naisių („Už taiką“) kolūkio pirmininku, 1989–1992 m. – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriumi, 2007–2010 m. – UAB „Naisių investicijos“ generaliniu direktoriumi. 1976 m. Č. V. Karbauskio iniciatyva įsteigta Zigmo Gėlės premija už pirmąją poezijos knygą. Unikalu, kad premija teikiama iki šiol, kad kiekvieną Poezijos pavasarį Naisiuose pasodinamas laureatui skirtas ąžuoliukas ar liepaitė. Priminsiu, kad Česlovo pritarimu 1984 m. įkurtas Literatūros muziejus Naisiuose (pradėjo veikti 1987 m.). Č. V. Karbauskis – nėra vienišius kultūrininkas Karbauskių šeimoje. Jo sūnus Mindaugas yra žinomas ir pripažintas Europoje teatro režisierius, o sūnus Ramūnas tapo kultūros mecenatu, remiančiu tūkstantinių knygų vaikams leidybą, finansuojantis „Naisių teatro“ trupę, keliaujančią su spektakliais, įvairiomis programomis po Lietuvą. Pastaruoju metu R. Karbauskis remia Ukrainos menininkus, atvykusius dirbti į Lietuvą.
Č. V. Karbauskiui mecenatystė nėra naujas dalykas, su sūnumi Ramūnu Karbauskiu jis dar 2005–2012 m. rėmė trisdešimties knygų serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ leidybą. Jam suteiktas Garbingiausio Naisių krašto žmogaus vardas (2005), jis apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir vardiniu medalio liudijimu už filantropinę veiklą, jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą (2016).
Grįžkime prie šių dienų aktualijos-džiaugsmo – dar spaustuvės dažais kvepiančio 10 tomų mūsų dainiaus, nepelnytai kritikuojamo (dažniausiai tų, kurie neverti būti greta mūsų tautos dainiaus, Sąjūdžio sielos ir trimitininko) Justino Marcinkevičiaus rinktinių raštų rinkinio, iš kurio nuosekliai surikiuotų knygų nugarėlių spinduliuoja autentiškasis poeto parašas.
Šiandien yra puiki proga pasidžiaugti, kad ir mūsų dienomis gyvuoja mecenatystės idėjos. Ačiū Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, jo direktorei drąsiajai prof. Aušrai Martišiūtei-Linartienei, redakcinės kolegijos nariams, autorinių įvadinių straipsnių autoriams. 1–4-ame tomuose sudėta J. Marcinkevičiaus poezija, kurią atrinko Elena Baliutytė-Riliškienė, 5-asis tomas sudarytas iš rašytojo poemų, atrinktų Donatos Mitaitės, 6–7-ame tomuose – dramos, kurias atrinko Aušra Martišiūtė-Linartienė, į 8-ą tomą pateko J. Marcinkevičiaus proza ir esė, kuriuos atrinko Valentinas Sventickas, o 9–10-ame tomuose galima rasti 1947 metais rašytą dienoraštį, laiškus bei pluoštelį kūrybos vaikams, kuriuos atrinko poeto vaikaitė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė. Ji atrinko, susistemino ypatingai lauktąją nepažįstamąją, mįslingąją Poeto tekstų-laiškų dalį, ypač tą intriguojantį tekstą su prierašu „Tik po mirties!“
10 tomų rinktiniai raštai? Ar jie apramins abejojančius Poeto lietuvybės dvasia kūryboje, netikinčius, kad Jo trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ – tai lietuvių tautos epas, mūsų istorijos, tapatybės savastis, užuovėja nuo geopolitinių skersvėjų, saugiklis ir atsakas mūsų tautos nedraugams.
Ar tai viskas? Juk didžio Poeto kūryba ir gyvenimas - nesibaigianti paieškų, atradimų, tikimybių, lūkesčių Kelionė, kuri gal dar labiau padės mums atsakyti, kas yra POEZIJA, kas yra Kūrėjas, kuriam Dievulis skyrė gyvenimą dviejų priešingų polių (santvarkų) kryžkelėje? Pats Poetas J. Marcinkevičius sufleruoja mums atsakymą, kas yra Gyvenimas, kas yra Poezija:
„šiaip ar taip:
ji vis tiek įsikirtusi
į tikrovę
nors ir nežino
kas yra ji pati
ir kas ta tikrovė“ ( IV, p. 151)
O literatūrologė dr. Elena Baliulytė tarsi pataria neskubėti rasti visų atsakymų į visus Gyvenimo klausimus, juk „Amžinybė palauks“.