Svajūnas Plungė. Du plastikiniai maišeliai mūsų smegenyse – per mažai?

Taip, naujausi tyrimai rodo, kad toks kiekis plastiko atliekų yra sukauptas mūsų ir mūsų artimųjų smegenyse. Šias atliekas į smegenis įdėjo ne koks nors piktavalis chirurgas – jos per ilgą laiką susikaupė kūne mikroplastiko dalelių pavidalu iš aplinkos. Tyrimai rodo, kad mūsų smegenys kaupia mikroplastiką 8–30 kartų intensyviau nei kiti organai.

Naujausi 2024 m. Naujosios Meksikos universiteto atlikto tyrimo duomenys rodo, kad mikroplastikas sudaro vidutiniškai 0,5 proc. smegenų svorio. Tyrime buvo analizuojamos 24 mirusių asmenų smegenys. Perskaičiavus pagal vidutinį smegenų svorį (1,3–1,4 kg) ir plastikinių maišelių svorį (3–5 g), gaunama, kad iš plastiko kiekio, rasto smegenyse, galima padaryti du maišelius.

Kas yra mikropastikas?

Mikroplastikas – tai labai smulkios plastiko dalelės, kurių dydis paprastai yra mažesnis nei pusė centimetro arba pusė jūsų nago ilgio. Šios dalelės susidaro dėl plastikinių daiktų, tokių kaip maišeliai, buteliai ar sintetiniai drabužiai, skaidymo ar dėvėjimosi. Tačiau mikroplastikas taip pat gali būti gaminamas specialiai mikrogranulių pavidalu ir naudojamas įvairiose kosmetikos priemonėse, pavyzdžiui, veido šveitikliuose, dantų pastose, dušo geliuose, lūpų dažuose ir blakstienų tušuose.

Kodėl mikroplastiko daugėja?

Mikroplastiko kiekis aplinkoje didėja, nes plastiko gamyba ir naudojimas pasaulyje auga eksponentiniu greičiu. Jei 1950 m. pasaulyje buvo pagaminama apie 2 mln. tonų plastiko per metus, tai 2019 m. šis kiekis siekė 460 mln. tonų per metus. Tik 9 proc. šio kiekio yra perdirbama. Kur nukeliauja likusios plastiko atliekos, labai priklauso nuo šalies. Europoje dauguma atliekų patenka į sąvartynus (44 proc.) ir yra sudeginama (38 proc.), tačiau mažiau išsivysčiusiose šalyse didelė dalis atliekų tiesiog išmetama į aplinką kur papuola.

Plastiko atliekų augimas prognozuojamas ir ateityje. Manoma, kad bendra pasaulinė plastiko gamyba iki 2050 m. viršys 1000 mln. tonų per metus. Per ateinančius 25 metus žmonija turėtų pagaminti 3–4 kartus daugiau plastiko, nei buvo pagaminta per pastaruosius 70 metų (nuo 1950 m.).

EBPO 2022 m. ataskaitoje „Pasaulinė plastikų apžvalga“ nurodoma, kad daugiausia plastiko sunaudojama pakuotėms – 39,6 proc. (dominuoja vienkartinis plastikas), statybose – 19,8 proc., tekstilėje – 14,5 proc. Šie trys sektoriai sunaudoja apie 74 proc. plastiko. Likęs ketvirtadalis plastiko sunaudojamas vartojimo prekėms ir elektronikai – 12,4 proc., transportui – 6,5 proc., pramonės mašinoms – 4,3 proc., sveikatos apsaugoje – 3,4 proc. ir žemės ūkyje – 3,2 proc.

O kaip su mūsų kūnais?

Taigi, žinome, kad plastiko gamybos kiekis didėja eksponentiškai, didelė dalis plastiko atliekų nėra tinkamai sutvarkoma ir patenka į aplinką, kur joms suirti reikia šimtų ar net tūkstančių metų. O kaip su mūsų kūnais? Tyrimai rodo, kad mikroplastiko kiekis mūsų organizmuose taip pat nuolat didėja, panašiai, kaip ir aplinkoje. Pavyzdžiui, 2024 metais mikroplastiko kiekis žmogaus kūne buvo 1,5 karto didesnis nei 2016 m. Be to, mikroplastikas kaupiasi ne tik smegenyse.

Didesni mikroplastiko kiekiai randami plaučiuose, tačiau apskritai šių dalelių aptinkama visame žmogaus organizme – visur, kur tyrėjai ieškojo. Mikroplastiko randama kraujyje, inkstuose, kepenyse, placentoje, motinos piene, kaulų čiulpuose, sąnariuose, sėklidėse, kiaušidžių folikuliniame skystyje – plastiko dalelių aptinkama visose mūsų kūno dalyse. Bet gal tai nieko blogo?

Kodėl tai blogai?

Jei jums nelabai rūpi, kad jūsų ir jūsų artimųjų organizmai tampa vis didesnėmis plastiko atliekų kaupyklomis, yra ir keletas kitų priežasčių, kodėl verta atkreipti dėmesį į šią problemą. Nors mikroplastiko poveikis dar nėra pakankamai ištirtas, naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastikas sukelia ląstelių pažeidimus, uždegimus ir širdies bei kraujagyslių ligas (nuo kurių Lietuvoje miršta kas antras gyventojas).

Demencija, įskaitant Alzheimerio ligą, sergančių žmonių smegenų tyrimai rodo, kad plastiko kiekis pagal svorį šiuose mėginiuose buvo iki 10 kartų didesnis nei sveikuose. Pasak mokslininkų, tai nerimą keliantis reiškinys, nes pasaulinis Alzheimerio ligos ir kitų su demencija susijusių ligų dažnio augimas koreliuoja su eksponentiškai didėjančiu mikroplastiko buvimu aplinkoje.

Tyrėjai sieja mikroplastiko poveikį su nevaisingumo problemomis tiek vyrams, tiek moterims. Vyrams nustatyta, kad dėl mikroplastiko kaupimosi padidėjo spermatozoidų anomalijų ir jų žūtis, sumažėjo spermatozoidų skaičius bei gyvybingumas, taip pat buvo pastebėti reprodukcinės sistemos pažeidimai. Moterims mikroplastikas siejamas su placentos disfunkcija, kiaušidžių atrofija, endometriumo hiperplazija ir fibrozėmis.

Tai tik keletas pavyzdžių, kodėl plastiko gausėjimas turėtų jums rūpėti. Pateikti tyrimai buvo paskelbti 2023–2024 m., ir tokių „gerų“ atradimų kasdien vis daugėja. Tad būkite pasiruošę išgirsti jų dar daugiau.

Ką daryti?

Pirmiausia – tai, ką galite padaryti patys. Pašalinkite plastiką iš savo kasdienio gyvenimo – nuo namų valymo priemonių iki drabužių spintos ir dar daugiau. Negerkite vandens iš plastikinių butelių ar vienkartinių puodelių (jų vidus padengtas plastiku), perskaitykite kosmetikos sudėtį ir išsiaiškinkite, iš ko pagaminti jūsų drabužiai. Kuo mažiau plastiko jūsų aplinkoje, tuo mažiau jo pateks į jūsų kūną.

Mokami plastikiniai maišeliai, depozito sistema, daugkartiniai šiaudeliai – tai tik maži žingsniai teisinga kryptimi, tačiau reikia daug daugiau veiksmų, ypač siekiant sumažinti plastiko naudojimą. Šiuo metu plastiko vartojimas tik auga, o kartu su juo didėja jo sankaupa mūsų kūnuose.