Dėl pastarojo, jausdamas didelį konkurencinį nerimą, konservatorių meras tiek įsitraukė į politines batalijas, kad šioje kovoje visiškai pamiršo etiką ir politinę kultūrą. Žinoma, jei apskritai tokią turi.
Ne pirmą kartą savo socialiniuose tinkluose meras prirašo keisčiausių dalykų, dėl kurių vėliau konservatoriui tenka raudonuoti, nors, tiesa, kai kuriuos savo komentarus meras ištrina, bet žodis – ne žvirblis. Pasirodo, konservatoriui sunku susilaikyti nuo komentarų apie konkurentus, o ypač tada, jei konkurentas – moteris.
Paskutinį savo rinkiminį įrašą socialiniuose tinkluose meras pradeda įrašu: „Mums Seime reikia ne 90x60x90“, toliau meras tęsia, kad „Rinkimai į Seimą – tai ne MIS konkursas“ ir t.t. Sunku pasakyti, ar viešai komentuodamas politikoje dalyvaujančios moters fizines savybes, jis siekia šios moters dėmesio ar, atvirkščiai, yra seksistas, siekiantis pažeminti moterį.
Jei tai pirmasis atvejis, tuomet aš labai užjaučiu politiko šeimą, o ypač jo žmoną. Viešai demonstruodamas dėmesį kitai ar kitoms moterims, konservatorius ne tik žemina savo antrąją pusę, tačiau ir rodo nepagarbą šeimai ir jos vertybėms. Tai ypač nekonservatoriška.
Jei konservatorius moteris žemina dėl to, jog mano, kad moters vieta prie puodų, tai bėda ne ką mažesnė nei pirmu atveju. Vadovaudamasis nuostata, jog moters paskirtis auginti vaikus, virti valgyti ir tvarkyti namus, meras demonstruoja savo požiūrį į lygias vyrų ir moterų galimybes bei į moters vietą visuomenėje.
Jei konservatorius mano, jog moteris viešojoje politikoje dalyvauti negali, nes tik vyrai įgalūs spręsti valstybės reikalus, tada įdomu, ką apie tai mano konservatorių partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė? Tai atskiroji mero Vaitkaus nuomonė ar šios nuostatos ir vertybės atsispindi konservatorių programoje?
Jau esu rašiusi anksčiau, jog didesnį progresą lyčių lygybės indekse pasiekusiose Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis žemesnis, o BVP yra net 4-10 procentų didesnis. Apskirtai, tose šalyse yra mažesnis savižudybių ir agresijos lygis, galiausiai, gimstamumas yra didesnis, o skyrybų skaičius mažesnis.
Ne veltui vyrai skatinami prisiimti daugiau atsakomybės prižiūrint vaikus bei atliekant buities darbus. Tokiu būdu vyrai ne tik išlaisvina moterį iš buitinių atsakomybių, kurios dažniausiai joms sutrukdo tobulėti, mokytis ar siekti karjeros, tačiau ir padeda išsivaduoti iš stereotipinio mąstymo, jog moters vieta virtuvėje. Ar ne taip, mere?
Lietuva, kaip valstybė, daro didelę pažangą diskriminacijos prieš moteris mažinimo ir lyčių lygybės srityje, tačiau tokie vieši mero išpuoliai prieš moteris nubraukia visą progresą. Moters diskriminacija – vis dar dažnas reiškinys mūsų visuomenėje, kuris rodo visuomenės ar atskirų jos individų sąmoningumą. Deja, pas Palangos merą jis apgailėtinai mažas.
Žmogus, užimdamas aukštas pareigas ir turėdamas būti pavyzdžiu kitiems, turėtų elgtis pagal aukščiausias etikos ir moralės normas, o ne viešai demonstruoti savo jėgą ir panieką moterims.
Mere, vargu ar sulauksiu jūsų atsiprašymo, bet bent jau nežeminkite kitų moterų, o jei kyla panieka ar pyktis, pagalvokite apie moteris, kurios jus supa, augina ir prižiūri jūsų vaikus, rūpinasi ir myli jus, o tada, tikiuosi, įtampa nuslūgs ir jums nereikės gailėtis už dar vienus pasakytus baisius žodžius ar padarytus veiksmus.
Kreipiuosi į visas moteris, kurias kada nors įskaudino ar nuskriaudė vyrai, ir kviečiu surėmus pečius toliau stengtis, kad mūsų visuomenė būtų šviesesnė, o joje diskriminacijos ir paniekos moterims neliktų. Tikiu, mums pavyks!