Šiandien Baltarusijoje vyksta humanitarinė ir politinė katastrofa. Kol Vladimiras Putinas vykdo savo neteisėtą karą prieš Ukrainą, jo marionetinis režimas Minske tęsia karą prieš baltarusių tautą. Aliaksandro Lukašenkos režimas keršija baltarusiams, kurie 2020 m. pasirinko laisvę ir nepriklausomybę. Daugiau negu 60 tūkst. žmonių atsidūrė kalėjimuose, kuriuose jie yra kankinami ir žudomi. Net dabar kasdien sulaikoma po 15–20 žmonių – už protestus, nacionalinius simbolius, Ukrainos palaikymą, net už baltarusių kalbos vartojimą.
Režimas naikina ne tik nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę, bet, bandydamas juos paversti „rusiško pasaulio“ dalimi, net ir patį baltarusių identitetą. Jis bando sugriauti viską, kas mus sieja su Europa – mūsų kalbą, kultūrą, istoriją. Aš žinau, jog lietuviams nereikia aiškinti, kaip ar kodėl tai vyksta – jūs tai išgyvenote per sovietų okupaciją.
Vien mūsų jėgų neužtenka, kad laimėtume. Mums reikalingi principingi sąjungininkai. Lietuva demonstruoja nuoseklios pozicijos pavyzdį kitoms Europos šalims. Lietuva nesiekė susitarimo su A. Lukašenka, tapo mūsų balso atstovu tarptautinėje arenoje, o kai 2022 m. vasarį prasidėjo antroji karo Ukrainoje fazė – vienareikšmiškai palaikė Ukrainą. Lietuvos ir lietuvių tautos palaikymas šiandien mums reikalingas kaip niekad, kad ištrūktume iš rusiškos tironijos nagų.
Šiandien A. Lukašenkos režimas keršija Lietuvai už jos nuoseklumą. Migrantų krizė, lietuviškų mokyklų uždarymas, antilietuviška propaganda, šantažas „Wagner“ grupe – visa tai yra kerštas už jūsų poziciją. Tačiau mes negalime leisti V. Putinui ir A. Lukašenkai sukiršinti mūsų tautas. Reikia aiškiai suvokti: A. Lukašenka – tai ne Baltarusija. Ne baltarusiai grasina Lietuvai, o režimas ir jo kolaborantai. Ir mūsų visų bendras tikslas – sustabdyti juos.
Tie baltarusiai, kurie atvyko į Lietuvą, – labiau už viską svajoja apie grįžimą į tėvynę. Mes vertiname Lietuvos svetingumą, bet mes čia esame tik laikinai. Absoliuti dauguma baltarusių, gyvenančių Lietuvoje, dalyvavo protestuose arba juos palaikė. Absoliuti dauguma palaiko Ukrainą. Be abejo, režimas bandys slapčia atsiųsti savo agentų bei provokatorių, bet mes esame pasiruošę juos aptikti. Jiems ne vieta nei čia, Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje.
Paskutiniu metu Lietuvos žiniasklaidoje ir tinklaraščiuose yra aptariami nežinomų provokatorių pasisakymai, žeminantys Lietuvą bei lietuvių tautą. Šie antilietuviški pasisakymai marginalūs ir neatstovauja baltarusių visuomenės. Norėčiau pabrėžti bendrą mūsų poziciją: Lietuvos teritorija priklauso Lietuvos valstybei bei piliečiams, ir niekam daugiau. Valstybės sienos yra neliečiamos. Tie, kas neigia šiuos teiginius, – provokatoriai, dirbantys agresoriaus naudai. Baltarusiai neturi ir niekada neturės teritorinių pretenzijų savo kaimynams. Tautos didybė, mūsų nuomone, visų pirma susideda iš pagarbos, gaunamos iš pasaulio ir ypač – iš kaimynų.
Aš įsitikinusi, jog Lietuvos valstybė suinteresuota, kad jos kaimynė būtų nepriklausoma ir europietiška Baltarusija, o ne buferinė Kremliaus zona. Mes darysime viską, kad tai virstų tikrove. Ir aš norėčiau paprašyti jūsų – palaikykite šį mūsų tautos siekį.
Man kelia nerimą politikų diskusijos apie tai, ar reikia padidinti apribojimų kiekį ir prilyginti baltarusius rusams, atsakant į „Wagner“ grupės atvykimą į Baltarusiją. Akivaizdu, jog režimas kelia grėsmę, bet jos neišspręsi migraciniais apribojimais. Atvirkščiai – ribojimai visų pirma smogs demokratiškai nusiteikusiems baltarusiams. Tai padės Kremliui, bandančiam sunaikinti skirtumą tarp rusų ir baltarusių. Tačiau baltarusiai – ne rusai, o Baltarusija – ne Rusija, ir niekada ja netaps.
Nepaisant visų A. Lukašenkos ir V. Putino bandymų, jiems nepavyko įtraukti mūsų tautos ir kariuomenės į karą prieš Ukrainą. Sociologiniai tyrimai rodo, jog dauguma baltarusių nepalaiko agresyvios uzurpatorių politikos. Baltarusijoje veikia geležinkelio partizanai, kurie stabdo karinius rusų ešelonus. Metų pradžioje pogrindis susprogdino svarbų bei brangų rusišką karinį lėktuvą. Šimtai baltarusių savanorių išvažiavo kariauti Ukrainos pusėje. Tai, kad gatvėse nematyti masinių maršų, nereiškia, jog pasipriešinimo nėra.
Aš dėkinga Lietuvos Respublikos Seimo nariams, kurie metų pradžioje nusprendė nedėti lygybės ženklo tarp rusų ir baltarusių. Tai buvo aiškus solidarumo ir paramos signalas. Tikiuosi, kad ir naujajame įstatyme neatsiras vietos dideliems apribojimams visų Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Taip pat tikiuosi, kad toliau tęsis Lietuvos Vyriausybės politika Baltarusijos atžvilgiu: iš vienos pusės – režimo izoliacija, o iš kitos – parama baltarusiams, kovojantiems už savo šalies išlaisvinimą.
Baltarusija nueis tą kelią į laisvę ir nepriklausomybę, kurį jau nuėjo Lietuva. Mes atkursime demokratinę, europietiško modelio valstybę. Naujojoje Baltarusijoje bus gerbiamos žmogaus teisės ir tautinių mažumų teisės, gerbiamos kaimyninės šalys bei valstybinių sienų neliečiamybė. Mes tvirtai pasisakome už Ukrainos teritorinį neliečiamumą, kurį 2014 m. pažeidė Rusijos imperialistai.
Baltarusija, kaip ir dabar Lietuva, taps Europos Sąjungos nare. Tik narystė Europos Sąjungoje mums garantuos tikrą nepriklausomybę ir neleis Kremliui atkeršyti.
Taip – tai šiandien atrodo tolimas tikslas, bet mes jį pasieksime. Mes tikimės Lietuvos palaikymo šiame kelyje. Kuo stipresnė bus mūsų, baltarusių ir lietuvių, draugystė, tuo blogiau bus mūsų bendram priešui – Rusijos imperializmui.
1991 m., kai lietuviai išėjo ginti savo laisvės nuo sovietinių tankų, tarp Lietuvos Parlamento gynėjų buvo ir baltarusių. Mes irgi kritiniais mūsų istorijos momentais visada jautėme lietuvių tautos palaikymą. Tebūnie taip visada!