Štai jums įrodymai: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus būsto kainos Lietuvoje išaugo kone dvigubai daugiau nei visoje euro zonoje.
Ir, deja, valdantieji konservatoriai ir liberalai nedarė nieko, kad būstas būtų labiau prieinamas. Atvirkščiai, per šią kadenciją Monikos Navickienės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sumažino paramą pirmąjį būstą perkančioms šeimoms ir sugriežtino paramos gavimo kriterijus.
Mūsų valstybė, kitaip tariant, visiškai nedalyvauja mūsų būsto politikos formavime ir dėl šios priežasties kainų šuoliai Lietuvoje yra tiesiog nevaldomi. Tad nenuostabu, kad naujai paskelbtas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pasigenda įperkamo, prieinamo būsto.
Pagrįstas šis lūkestis ar ne? Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje – skirtingai nei kitose ES šalyse – valstybė niekaip prisideda prie būsto prieinamumo, mano galva, toks žmonių lūkestis atrodo visiškai pagrįstas. Tad ką galime padaryti, kad kokybiškas būstas būtų labiau prieinamas Vilniuje?
1. Kompensuoti pradinį įnašą už būstą
Daliai mažiau pasiturinčių gyventojų pradinis įnašas yra barjeras, užkertantis kelią įsigyti paskolą ir nusipirkti būstą. Šiuo metu visa valstybės parama perkantiems būstą yra nukreipta į regionus, tad pradinio įnašo kompensavimas leistų palengvinti finansinę naštą ir tiems žmonėms, kurie ieško būsto didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
2. Reguliuoti nuomos kainas taip, kaip tai numato Civilinis Kodeksas (CK)
Kaip žinoma, CK numato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis yra nustatomas šalių susitarimu, tačiau jis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos dydį. Kitaip tariant, Vyriausybė gali įvesti nuomos mokesčio lubas, kurių turėtų laikytis visos savivaldybės. Šiuo metu šios lubos nėra nustatytos. Priminsiu, kad nuomos rinka yra reguliuojama ir griežčiau prižiūrima didelėje dalyje ES šalių, taigi, šiuo keliu galėtume eiti ir mes.
3. Didinti paramą jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą
Kaip jau minėjau, per šią kadenciją konservatoriai reikšmingai sumažino paramą pirmąjį būstą perkančioms jaunoms šeimoms. Ši parama, be abejo, turėtų augti. Maža to, turėtume leisti paramą gauti ir šeimoms, kurios perka būstus didmiesčiuose. Dabar parama bus skiriama tik šeimoms, kurios kuriasi regionuose. Tačiau tai – neteisinga: parama turėtų būti skiriama pagal poreikį, o ne pagal atsitiktinius geografinius apribojimus.
4. Kompensuoti būsto palūkanas gimus vaikui
Kadangi pastaruoju metu būsto palūkanos augo drastiškai, didelei daliai šeimų būsto išlaikymas tapo nepakeliama finansine našta. Juk palūkanos už būsto kreditus didėjo net 3 kartus, o tai šeimos biudžetams reiškė šimtų eurų papildomas išlaidas per mėnesį. Todėl valstybė turėtų kompensuoti palūkanas šeimoms, auginančioms vaikus.
5. Investuoti į municipalinį, prieinamą būstą nacionaliniu mastu
Šiandien valstybė ir savivaldybės niekaip neprisideda prie prieinamo, įperkamo būsto pasiūlos didinimo. Taigi turėtume perduoti valstybei priklausančius žemės plotus savivaldybėms, kuriuos šios galėtų naudoti tik ekonominės klasės municipalinio būsto statybai. Taip pat turėtume užtikrinti, kad municipalinio būsto vystytojams savivaldybėse būtų prieinami pigūs kreditai, t. y. pinigai investavimui ir municipalinio būsto plėtrai.
6. Reikšmingai plėsti bendrabučių fondą studentams
Vis daugėja pranešimų, kad studentai negali rasti bendrabučių – universitetų miesteliai yra perpildyti. Todėl turėtume artimiau bendradarbiauti su aukštojo mokslo įstaigomis siekdami nutraukti studentų bendrabučių privatizaciją, užtikrinti rezidencinį saugumą visiems, atvykstantiems studijuoti į Lietuvos didmiesčius, bei skatinti naujų, modernių studentų bendrabučių statybą.