Tadas Vinokuras. Penkios priežastys, kodėl Kasčiūną nuo ministro kėdės reikia laikyti kuo atokiau

Aukštiems politikams yra taikomi tam tikri reputacijos ir kompetencijos standartai. Tiksliau, turėtų būti taikomi – tą aiškiai numato ir LR Konstitucija. Deja, šiandien svarstoma buvusio nacionalsocialisto Lauryno Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus rodo, kad standartai Ingridos Šimonytės Vyriausybėje yra sparčiai nykstanti gėrybė.

Maža to, kad sprendimas viduryje brastos keisti populiarų ministrą nusižengia Konstituciniam atsakingo valdymo principui, į galios olimpą tuoj bus statomas žmogus, kuris visai neseniai Seimo salėje šaukė „uždaryk burną, asile“.

Tikrai taip: į vienos svarbiausių ministerijų vadovus yra teikiamas Mindaugo Murzos bendražygis, Europos prorusiškų radikalų „Alternative für Deutschland“ (AfD) bičiulis, „MG Baltic“ korupcijos skandalo personažas ir LR Konstitucijos nekentėjas – L. Kasčiūnas. Manote, kad tirštinu spalvas?

Štai jums penkios priežastis, kodėl šį žmogų nuo ministro kėdės reikia laikyti kuo atokiau.

1. L. Kasčiūnas kaip buvęs nacionalsocialistas darys gėdą mūsų šaliai tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek už jos ribų.

Taip, sakysite, kad jo dalyvavimas M. Murzos politiniame judėjime yra tik jaunystės pokštai. Tačiau ar galime vadinti pokštais akivaizdžiai ideologinį pasirinkimą siekti „fiurerio“ M. Murzos pavaduotojo pozicijos nacionaldemokratų partijoje ir tapti šios partijos jaunimo organizacijos vadovu?

Ar galime pokštais vadinti jo dalyvavimą judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę ES? Ar šliejimasis prie pagarsėjusių antisemitų ir nusikaltėlių – pokštas? Galbūt L. Kasčiūnas buvo prievarta prijungtas prie šių judėjimų? Gal kaltos jaunystės hormonų audros?

Ne, tai jokie ne pokštai, tai – valingas ir apgalvotas pasirinkimas, kurį šiandien L. Kasčiūnas visais būdais bando nuslėpti. Deja, šis L. Kasčiūno jaunystės „paklydimas“ tikrai nepuoš mūsų valstybės, kuomet naujajam krašto apsaugos ministrui reikės bendradarbiauti su ES ir kitų Vakarų demokratijų lyderiais. Juokinga ir pagalvoti, kad vienas iš ES gynybos ministrų bus žmogus, kuris savo rankomis griovė Lietuvos stojimo į ES procesą.

2. Savo politinių interesų labui L. Kasčiūnas yra visada pasiruošęs paminti Konstituciją.

Prisiminkime, kai L. Kasčiūnas teikė įstatymo projektą, kuriuo jis norėjo uždrausti rusams ir baltarusiams siekti Lietuvos pilietybės. Kitaip tariant, šis politikas ėmėsi stumti įstatymo projektą, kuris būtų grubiai nusižengęs LR Konstitucijoje bei tarptautinėse konvencijose aiškiai apibrėžtoms žmogaus teisėms.

Priminsiu, kad Konstitucinis Teismas jau seniai buvo išaiškinęs, kad Lietuva neprivalo suteikti pilietybės žmogui net tada, kai šis atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Tačiau svarstyti pilietybės suteikimą valstybė privalo, kadangi tai – elementari žmogaus teisė.

Taigi L. Kasčiūnas tiesiog darė tai, ką moka geriausiai – gąsdino visuomenę ir kepė įstatymų projektus, kurie prieštarauja elementariai logikai ir LR Konstitucijai. To iš jo bus galima tikėtis ir jam tapus krašto apsaugos ministru – politiniai dividendai ir neapykantos kurstymas jam visada bus svarbiau nei galiojantys įstatymai.

3. L. Kasčiūnas figuravo „MG baltic“ korupcijos byloje.

Pats L. Kasčiūnas prisipažino savo tuometinės darbdavės – Seimo narės Irenos Degutienės – klausęs apie vartojimo kredito pataisą „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu.

Klausiate, o kas čia tokio baisaus? Priminsiu, kad L. Kasčiūnas tuo metu rūpinosi paramos telkimu žurnalą „Trimitas“ leidžiančiai asociacijai. R. Kurlianskis, kaip žinoma, skyrė 5000 eurų, už kuriuos L. Kasčiūnas galimai atsidėkojo savo politine įtaka I. Degutienės komandoje. Apie šias galimai korupcines aplinkybes I. Degutienė pati liudijo prokurorams. Ar norime, kad milijardinius viešuosius pirkimus prižiūrėtų ministras, kuris jau buvo įsivėlęs į korupcijos skandalą?

4. L. Kasčiūnas bičiuliavosi su prokremliška ir antieuropietiška jėga AfD.

Tikriausiai visi pamenate istoriją, kaip L. Kasčiūnas pakvietė į Lietuvą pasisvečiuoti AfD atstovus. Man lig šiol šis L. Kasčiūno nuotykis kelia juoką – kaip galima taip stokoti politinės nuovokos? Kaip gali šauti į galva į Lietuvą temptis penktąją ES koloną?

Tačiau tai – realybė: L. Kasčiūnas į Lietuvą pakvietė Vokietijos Bundestago narius – AfD atstovus – Christianą Wirthą ir Nicole Hochst. Ši naujiena šokiravo ir pačius konservatorius, kurių lyderis Gabrielius Landsbergis puolė smerkti šį L. Kasčiūno sprendimą.

Ir – o, brolyti – buvo ką kritikuoti: juk AfD politinė jėga visada išsiskyrė kaip uoli Vladimiro Putino vedamos tvarkos Ukrainoje šalininkė. Pats L. Kasčiūnas vėliau gynėsi, kad kvietimą AfD nariams išsiuntė „politologiniais sumetimais“. Galbūt ir jo dalyvavimas M. Murzos judėjime bei pasipriešinime stojimui į ES taip pat buvo tik nežaboto politologinio smalsumo rezultatas?

5. L. Kasčiūnas kartu su kitais Seimo nariais 2018 m. įkūrė laikinąją Donaldo Trumpo draugų grupę.

Kalbame apie tą patį JAV prezidentą, kuris sukėlė sukilimą, bandė suvaržyti demokratinį prezidento jėgų perdavimą ir neseniai pareiškė, kad tyčia nepadės NATO šalims kritiniu momentu. Nėra prasmės šiame straipsnyje vardyti D. Trumpo „nuopelnų“, tačiau labai prasminga įvertinti L. Kasčiūno politinį kompasą. Kaip galima vertinti politiką, kuris neįžvelgia, kad D. Trumpas nėra joks Lietuvos draugas? Kaip toks politikas rinksis draugus būdamas ministru?

Šios penkios aplinkybės – tai raginimas valdančiajai koalicijai ir Vyriausybės vadovei I. Šimonytei šiek tiek subręsti ir pakelti ministrų kabineto darbo lygį vos vos aukščiau nuo žemės.

Galbūt kažkam yra smagu, kad konservatoriai savo gretose turi storžievišką ir netašytą politiką, kuris nebijo pasakyti, ką galvoja. Galbūt kažkam yra smagu, kad L. Kasčiūnas nevynioja žodžių į vatą ir drabstosi rasistiniais, homofobiškais pasisakymais. Bet juk krašto apsaugos ministro kėdė – ne politinio šou teatras, o viena rimčiausių galios pozicijų mūsų valstybėje. Gal I. Šimonytė susiprotės?