Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad vienas svarbiausių šių programų atnaujinimo pokyčių – į kompetencijas orientuotas ugdymas, galimybė mokytojams savo nuožiūra rinktis trečdalį savo mokomo dalyko turinio, tarpdalykinio ugdymo stiprinimas.
Pranešama, kad naujosios ugdymo programos nėra visiškai naujos ir jose nėra permainų, dėl kurių pedagogams gali kilti sunkumų atnaujinant savo veiklas, tačiau pedagogai jau dabar su nerimu laukia naujų mokslo metų pradžios, nes nerimauti tikrai yra dėl ko.
Svarbu pastebėti, kad programinių pokyčių tikrai reikėjo. Naujausi mokslo pasiekimai, pokyčiai švietime, tarptautiniai tyrimai ir daug kitų dalykų lėmė sprendimą atnaujinti prieš dešimtmetį patvirtintą programą. Nors siekiai geri, mokytojų bendruomenė pagrįstai kritikuoja pasiruošimą atnaujinti programas.
Mokytojai teigia, kad šiemet prasidėję programos atnaujinimo mokymai vyksta neintensyviai, trūksta lektorių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, dalis mokytojų jau apmokyta, tačiau mokymuose negalėjusiems dalyvauti pedagogams palikta tik galimybė savarankiškai mokytis iš Nacionalinės švietimo agentūros medžiagos, kas realiai labai apsunkina pasiruošimą.
Kita esminė problema, kuri neužtikrins tinkamo atnaujintos ugdymo programos diegimo, – mokomosios medžiagos nebuvimas. Iš esmės atnaujinus ugdymo programas prireiks ir naujų vadovėlių, o šiandien jų nėra. Net jei nauji vadovėliai ir būtų išleisti iki rugsėjo 1 d., ugdymo įstaigos tiesiog nesugebėtų jais apsirūpinti, nes kalbama ne apie vieno dalyko ar vienos klasės vadovėlius. Lėšų tam nenumatyta. Blogiausiu atveju, programos atnaujinimas kainuotų mokinių tėvams, kurie trūkstamus vadovėlius pirktų patys.
Tačiau naujų vadovėlių tėvams pirkti nereikės, nes jų tiesiog nebus spėta išleisti. Susidariusią problemą siūloma spręsti pasitelkiant skaitmeninį turinį (kainuos tėvams?) ar tuos pačius, senuosius vadovėlius. Atnaujintą ugdymo programą siūloma diegti dar bent trejus metus naudojant senuosius vadovėlius, kas teoriškai tiesiog neįmanoma dėl programos turinio ir koncepcinių pakeitimų. Teoriškai neįmanoma, tačiau praktiškai nauja programa bus diegiama naudojant senuosius vadovėlius, nes kitos išeities pedagogai tiesiog neturės...
Atnaujinta ugdymo programa tiesiogine žodžio prasme virsta dideliu galvos skausmu mokytojams. Neturint metodinės medžiagos, vadovėlių, bus ne tik sunku mokiniams perteikti naujos programos reikalavimus, tačiau ir tinkamai mokinius paruošti. Mokytojams formuojama užduotis per mokslo metus nuvykti iš taško A į tašką B, bet geriausiu atveju šio tikslo įgyvendinimui duodamas automobilis be ratų.
Pedagogams nereikia užuojautos dėl savarankiško pasiruošimo atnaujintai programai, jiems reikia aiškios metodinės medžiagos. Kol jos nėra, siūlymas atidėti atnaujintos ugdymo programos integraciją bent metams skamba logiškai. Papildomai vertinant ir šios dienos politinę Vyriausybės krizę bei tai, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kurį laiką apskritai bus be visaverčio vadovo, programos atidėjimas būtų tinkamiausias žingsnis.
Atnaujintos ugdymo programos nėra mokytojų problema. Sukandę dantis ir įsivaizduodami, jog mokytojo profesija jau tuoj, tuoj bus prestižinė (primenu, planavome ją tokią iki 2025 m.), mokytojai atsisakys priklausančių vasaros atostogų ir kažkaip pasiruoš naujiems mokslo metams. Eksperimentiniais triušiais tapę mokiniai ir jų mokytojai šiandien puikiai iliustruoja chaosą ir pasimetimą švietimo sektoriuje, todėl dar kartą siūlau stabtelti ir atnaujintas programas paleisti tik tada, kada tam bus tinkamai pasiruošta (atlikti visų pedagogų efektyvūs mokymai, paruošta reikiama metodinė medžiaga).