Migrantų, šiais metais nelegaliai kirtusių Lietuvos ir Baltarusijos sieną, skaičius muša visų laikų rekordus. Galima prognozuoti, kad jau artimiausiu metu šis skaičius pasieks 1000 – tai daugiau nei 10 kartų didesnis srautas nei per visus praėjusius metus. Panašu, kad bent jau artimiausiu metu nebus rasta jokių sprendimų, kaip suvaldyti į Lietuvą plūstančių migrantų srautus.
Šiuo metu Vyriausybė turi ne tik skubiai užtikrinti Lietuvos sienos apsaugą, bet ir spręsti prieglobsčio prašančių asmenų apgyvendinimo Lietuvoje iššūkį. Prieglobsčio prašantiems migrantams reikia sudaryti laikino apgyvendinimo sąlygas. Migrantų skaičiui sparčiai didėjant, Vyriausybė jau ima panikuoti.
Kol svarstomi prieglobsčio prašymai, pabėgėliai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Sulaukusieji teigiamo sprendimo gali likti Lietuvoje, kiti grąžinami į jų gimtąją šalį. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras apsunkina tai, jog dalis pabėgėlių neturi asmens tapatybės dokumentų, bando apsimesti ne savo šalies piliečiais. Patikrinimo procedūros užtrunka ir dėl asmenų patikros Interpolo ir kitose duomenų sistemose. O kur dar kalbų barjeras...
Pabradėje paskubomis pastatytas 350 palapinių miestelis tuoj bus užpildytas, o kur dar šeimos su vaikais, kurios čia neapgyvendinamos. Jau dabar dalis pabėgėlių reiškia nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis, o procedūroms užtrunkant, kas žino, kiek laiko jie čia gyvens. Panašių neramumų, kokių jau būta Pabradėje, tik daugės. Vidaus reikalų ministerija planuoja rugpjūtį įrengti modulinių namelių miestelį, talpinsiantį 800 žmonių. Bet jau dabar akivaizdu, kad tai problemos neišspręs.
Šaltuoju metų laiku žmonės negalės gyventi palapinėse, o didėjant jų srautui, taip pat dėl lėtų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrų 800 vietų modulinių namelių miestelis gali būti greitai perpildytas. Jau dabar pagalbos priimant migrantus prašoma ir savivaldybių.
Pagal tarptautinę teisę prieglobsčio prašantis žmogus pagalbos kreipiasi į priimančią valstybę. Su Europos Sąjungos parama ir pagalba turėsime užtikrinti, kad tiems žmonėms, kuriems tikrai reikia pagalbos, ji būtų pagrįstai suteikta visa apimtimi.
Teigiama šios krizės puse galima pavadinti tai, kad prisimintos įsisenėjusios pasieniečių kasdienybės problemos. Susirūpinta pasieniečių uniforma, turima ginkluote, vėl galvojama apie tvoros Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statybą. Vis dėlto net didžiausi tvorų entuziastai, importuojantys idėjas iš tokių šalių kaip Vengrija, turėtų jau šiandien matyti, kad tvora migracijos problemų neišspręs.
Tvora yra tinkama priemonė užkirsti kelią kontrabandai, bet migracijos problemų tvoros dar niekur neišsprendė. Tiesa, tvora galėtų padėti pareigūnams lengviau identifikuoti nelegalaus valstybės sienos kirtimo atvejus, bet migrantų srauto ji tikrai nesumažintų.
Didėjant imigracijos srautams, su ES pagalba turime imtis neatidėliotinų veiksmų. Pirmiausia, būtina gerinti imigrantų srautų valdymą; antra, niekur nepabėgsime nuo būtinybės sudaryti tinkamas žmonių apgyvendinimo sąlygas, padėti jiems integruotis, teikti socialines ir psichologines paslaugas. Kaip pasirūpinsime šių žmonių švietimu? Apie visa tai turėjome pagalvoti jau vakar.
Tikiuosi, kad valdantieji šį kartą neignoruos socialdemokratų įžvalgų. Kaip Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, mielai prisidėsiu prie šių problemų teisinių sprendimų paieškos.