Pirmasis blynas
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete realiai neturime ko svarstyti, socialinė darbotvarkė pustuštė, žmonių bėdos kaupiasi. Užsitęsusia pandemija tokį neveiklumą ir idėjų trūkumą galima pateisinti tik labai norint ir tik iš dalies.
Seimo plenarinėje darbotvarkėje vis dar liejasi buvusios Vyriausybės pasiūlymų srautas, net ir būdami opozicijoje nuolat teikiame konceptualius projektus, itin aktyvus šiame lauke išlieka Prezidentas G. Nausėda, turintis įstatymų iniciatyvos teisę, tačiau visi projektai nugula Seimo komitetų stalčiuose, o mainais valdantieji iš jų neištraukia nieko.
Opozicija dar vasarį pateikė planą su konkrečiais projektais, kaip skatinti ekonomiką ir neįklimpti į prastovų liūną. Įklimpome. Įmonių darbuotojai leidžia laiką prastovose, nes dirbti jiems negalima, ir ne dėl karantino apribojimų, o todėl, kad bijomasi prarasti prastovų paramą. Labai tikiuosi, kad valdantieji, pamatę, kaip švaistomi pinigai prastovoms, pagaliau atsižvelgs į opozicijos siūlymus pateikti poprastovinės pagalbos paketą verslui, kuris skatintų sklandų išėjimą iš prastovų.
Grįžkime prie to vienintelio naujo pasiūlymo – išmokos vienišiems pensininkams. Konservatorių rinkimų pažadas numeris vienas, rinkimų retorikos „vizitinė kortelė“. 2019–2020 metais dabartinės ministrės, o tuomet Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narės M. Navickienė ir G. Skaistė garsiai žadėjo, kad nuo 2021 metų liepos konservatoriai vietoj našlių pensijų įves naujas išmokas vienišiems pensinio amžiaus žmonėms, aptartas ir pažadėtas net dydis – 42 eurai per mėnesį. Negana to, tuo metu registruotos pataisos su datomis ir skaičiais. TS-LKD rinkimų programos 4.59 punkte galima pasiskaityti plačiau.
Realybėje vietoj žadėtų 42 eurų likome su 28 eurais vienišiems ne našliams nuo liepos, bet ir tai ne visiems vienišiems, o tik tiems, kurie gauna itin mažas pensijas. Kitais metais žadama (įstatymo projektų dar nenešama), kad po 32 eurus gaus visi vieniši asmenys. Iki kadencijos pabaigos, duok Dieve, su indeksacija pagal kainas turėsime vos 34 eurus.
Žinant, kaip sudėtinga derėtis dėl biudžeto, siūlysime valdžiai iš karto įsipareigoti dėl vienišų asmenų pensijų keleriems metams į priekį, kaip mes padarėme užpernai, numatę vaiko pinigų didinimą 2020 ir 2021 metams. Įdomu, ar tam pritars finansų ministrė, kuri būdama opozicijoje taip rūpinosi vienišais asmenimis.
Dar šiek tiek paskaitykime XVIII-osios vyriausybės programą: „Sėkmės rodikliai. 2024 metais vienišų pensinio amžiaus asmenų papildoma pensija sudarys ne mažiau kaip 11 proc. nuo vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį (rezultato rodiklis).“ Pataisykit, prašau, ekspertai, jei klystu, bet pagal šią nuostatą 2024 metais vienišų asmenų pensijos priemoka turėtų būti virš 50 eurų?
Geras maistas
Turint tiek mažai pasiūlymų ir laimėjimų, cinizmo ir arogancijos viršūne pavadinčiau konservatorių bandymą išstumti Prezidentą iš Europos vadovų tarybos prieš neseniai vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą Portugalijoje, kur Prezidentas dalyvavo socialinių reikalų darbotvarkėje. Viešojoje erdvėje visi, kas netingėjo, kalbėjo apie neva silpną Prezidento kompetenciją socialinėje politikoje. Tie kalbėtojai nelabai rūpinosi atsižvelgti į faktus.
Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose išsityčiojo iš Prezidento dalyvavimo Porto susitikimo Socialinės apsaugos workshope, kur G. Nausėda diskutavo su kooperatyvų ir gailestingumo namų atstovais (suprask, ne lygis pagal Tapiną) ir pakvietė pateikti bent penkis Prezidento veiklumo ir lyderystės socialinėje srityje pavyzdžius. Visai nesunkiai galima suskaičiuoti iki dvidešimties konceptualių iniciatyvų. Svarbiausia, kad praeitoje Seimo kadencijoje dauguma tų iniciatyvų tapo įstatymais ir pagerino šimtų tūkstančių žmonių gyvenimų. Puikiai atsimenu, kaip Prezidento pozicija man palengvindavo kovą komitete dėl didesnių pinigų tam tikrai socialinės politikos priemonei.
Prezidento iniciatyva pensijos papildomai didintos bent du kartus. Naudą iš šios iniciatyvos gavo 800 tūkst. senjorų ir neįgaliųjų. Gali būti, kad Andriaus Tapino socialinis burbulas to nepajautė. Prezidento iniciatyva pandemijos metu neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) pakeltas iki 400 eurų. NPD yra sisteminis nelygybės mažinimo įrankis, pajamos išaugo apie milijonui dirbančiųjų ir daugiau tiems, kurie turi mažas pajamas.
Atskiro paminėjimo verta Prezidento „Lygaus starto“ iniciatyva, kuria siekiama didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą. Kaimuose darželius lanko mažiau nei 40 procentų vaikų. Pavykus įgyvendinti šią iniciatyvą pokyčiai pasieks 100 tūkstančių vaikų, o tai gali iš esmės pakeisti jų ir pagerinti mūsų visų ateitį.
Prezidentas 2020 m. pabaigoje iškėlė viešai diskusijai idėją, kad tos įmonės, kurios gerokai sparčiau didina darbo užmokesčio fondą (bent 8 procentais), galėtų pasinaudoti papildomomis pelno mokesčio lengvatomis. Lietuvoje, nepaisant ekonominės pažangos, vis dar yra nemenkas atotrūkis tarp išsivystymo lygio (atitinka 80 procentų pažangių šalių lygio) ir atlyginimų lygio (atitinka 60 procentų pažangių šalių lygio). Viskas, kas sutelkia politikų dėmesį į atlyginimų didinimą, yra konceptualu ir teisinga.
Nepjaukit šakos, ant kurios sėdit, norisi pasakyti Prezidentą eliminuoti iš Europos vadovų tarybos nutarusiems konservatoriams. Pavargusi premjerė per finansų ministrę vis dar žada rudenį grandiozinę mokesčių reformą. Žinant kontekstą galima įtarti, kad Ingrida Šimonytė atneš ką nors iš „gerovės valstybės operos“ ir tai nepatiks liberaliam valdančiųjų flangui. Tad norisi paklausti konservatorių – o kas parems jūsų idėjas dėl mokesčių politikos pertvarkos, jei taip lengvai atsikratote sąjungininko, atnešusio gerovės valstybės koncepciją į aktualią politinę darbotvarkę?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.