Kilęs erzelis, manipuliacijos skaičiais, faktų iškraipymas, baltu dažymas juodu – panašu, kad opozicija, atsidūrusi prie savo reitingų geldos, nusprendė pasistaipyti kreivų veidrodžių karalystėje ir dar įrodyti rinkėjams, kad jų iškreiptas vaizdas yra tikrovė. Ši Vyriausybė dirba jau beveik ketverius metus ir – kas yra reta mūsų politinėje padangėje – pelnė žmonių pasitikėjimą. Dabartinė opozicija niekada tokiais rezultatais pasidžiaugti negalėjo.
Tad prasidėjo spekuliacijos nepasiturinčiaisiais, jiems perkamu maistu ir liberaliais papostringavimais, kad pirkdami už šunų konservus pigesnį ir prastesnį maistą, pamaitintume daugiau alkstančių... Į kokį veidrodį reikia žiūrėti, kad nematytum tokių ciniškų grimasų? O kai dar prieš veidrodį atsistoja liberalas Eligijus Masiulis, kuriam atrodo, kad už 5000 Lt (1500 Eur) gali dirbti tik durniai arba vagys.
Ir eksministras Kazys Starkevičius, liejantis krokodilo ašaras, tai supranti, kad po kelerių metų švęsdami valstybės 100-etį, vis dar skaitysime politinės kultūros pradžiamokslį... O kad elementoriaus nereiktų pradėti nuo „A“ raidės, prisiminkime šiuo metu visais įmanomais ir neįmanomais būdais į valdžią bandančią grįžti „skaidrią“ konservatorių ir liberalų Vyriausybę.
Taigi maisto pirkimas nepasiturintiesiems... Tikrai esu kalta. Esu kalta dėl to, kad eksministro Starkevičiaus palikto jovalo iškart neišroviau su šaknimis. Nes tokios korupcinės schemos, kokias paliko jis, tiktų net ne elementoriui, o STT agentų vadovėliui.
Tiesa, būdamas ministru K. Starkevičius buvo ne STT, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos klientas – tapo specialiuoju liudininku dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti daugiau nei 20 mln. litų Europos Sąjungos lėšų. Tuomet žiniasklaidoje mirgėjo straipsniai apie mailiaus bylą, o šalia tekstų buvo pavaizduotos ir korupcinės schemos, kur šmėžavo ne tik Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų vadovų pavardės, bet ir paties ministro pavardė.
Ar tada p. Starkevičiau, nesvarstėte galimybės „išeiti savo noru“?
Ir dar įdomi detalė, paaiškėjo, kad, kilus skandalui dėl mailiaus bylos Žemės ūkio ministerija per savaitę ir ne konkurso būdu su žiniasklaida sudarė sutarčių už maždaug 2 mln. litų. Ir viskas gerai, jokios korupcijos.
O gal reikėtų prisiminti, kaip p. Starkevičiaus viceministras ir buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas buvo teisiami dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Matyt, opozicijos labai trumpa atmintis, nes prieš kelerius metus buvusių korupcinių šešėlių jų veidrodžiai nerodo. Tuomet žemės ūkio ministras K. Starkevičius, net nesibaigus nei vidiniam, nei STT pradėtam ikiteisminiam tyrimui prieš viceministrą, pranešė, kad šio pavaldinio neatleis iš darbo. A. Macijauskas iš žemės ūkio viceministro pareigų atsistatydino esą dėl šeimyninių aplinkybių ir tapo tuomečio premjero A. Kubiliaus visuomeniniu patarėju. Žmogus, kuriam buvo pareikšti kaltinimai – Ministro Pirmininko patarėjas, ar tai nėra korupcijos protegavimas aukščiausiu lygiu?
Kitas konservatorius Vaidas Pakalka, buvęs Nacionalinės žemės tarnybos laikinasis vadovas, šiuo metu mina teismų slenksčius, kur aiškinamasi, už kokius nuopelnus jis gavo butą nemokamai ir kodėl su juo susijusiems verslams turėjo būti sumokėta daugiau nei 4 mln. litų (1 mln. 158 tūkst. eurų) iš valstybės biudžeto?
O dabar grįžkime prie maisto produktų skirtų nepasiturintiesiems pirkimo. Šis pirkimas prasidėjo 2015 metų pavasarį, po konsultacijų ir derinimų su atsakingomis institucijomis, rudenį buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, kilus įtarimams dėl kai kurių produktų kainų Žemės ūkio ministerija pavedė atlikti rinkos tyrimą ir kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą. Šiemet sausį ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir pakartotinai į Viešųjų pirkimų tarnybą. Asmenys, kurie neužtikrino sklandaus proceso, šiuo metu nebedirba. Neieškojau jiems vietos nei Premjero komandoje, nei kur kitur, kaip tai darė K. Starkevičius, liūdnai pagarsėjęs prabangių varguoliams skirtų miltų istorijoje.
Dėl pirkimų kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Ir tikiu, kad rasime atsakymus į mums rūpimus klausimus. Kuo netikiu? Kad oponentai atsikratys veidmainystės, manipuliacijų, o kartais ir atviro melo. Kad ir verkšlenimų, jog už pirkimą atsakingi žmonės atsipirko atleidimu iš darbo.
O gal eksministras siūlytų jiems dirbti toliau?
O gal jis tiesiog pamiršo, ar pagal patogumą nutylėjo faktą, kad mūsų iniciatyva prokurorai pradėjo tyrimą, ir jeigu bus duomenų apie neteisėtą veiklą, bausmės išvengti nepavyks? Spėju, kad ne ką mažiau verkšlentų, jei tie asmenys vis dar dirbtų. Gal todėl, kad pačiam niekada neužteko drąsos taip elgtis?
O gal tiesiog negalėjo, nes pats buvo su tuo susijęs? Kaip vis dar leidžia sakyti mūsų politinė kultūra, kas galėtų paneigti.