Taip, negalime didžiuoti tuo, kad pagal suvartojamo alkoholio kiekį esame pirmajame trejetuke, nusileidžiam tik Baltarusijai ir Moldovai. Tačiau ar minėtas draudimas išspręs šią situaciją? Ar dėl to kalti tie 18–20 metų jaunuoliai? Turbūt nėra tokių naivuolių, kurie tuo tikėtų. Norimą pateikti už galimą yra neracionalu.
Tuoktis galima, švęsti su vyno taure – ne
18–20 metų jaunuoliai tinkami karinei tarnybai, jie tinkami žūti kare, gali tuoktis, imti paskolas, tačiau nusipirkti alkoholinių gėrimų, juos turėti ir vartoti jie yra.. per jauni. Jei leidžiame ir siunčiame savo 18-mečius į karines misijas, leidžiame išsirinkti sau žmonas, gal leiskime jiems patiems ir nuspręsti, ko ir kiek jie nori išgerti, o gal ir visai nevartoti alkoholio?
Gal verta uždrausti alkoholį vartoti vyrams, nes jie jo vartoja daugiau nei moterys? O gal įveskime „amžiaus lubas“, pavyzdžiui, kad asmenys, sulaukę 70-ies, negalėtų pirkti alkoholio. O gal uždrauskime vairuoti moterims, nes, pagal statistiką, jos avarijas sukelia dažniau? Dar galime uždrausti vairuoti 18–25 metų vairuotojams, nes jie avarijas sukelia 1,8 karto dažniau nei visi kiti. Šiukšlinimo problemą galėtume išspręsti uždrausdami jauniems žmonėms lukštenti saulėgrąžas viešose vietose. Triukšmo problemą galime spręsti drausdami laikyti šunis, papūgas. Būsime saugi, draudimais apsirūpinusi tauta. Avarijų nebus, niekas negers, tiesiog idealu.
Tokių draudimų – absurdų – galima prigalvoti daug, tačiau kur riba? Kada nustosime drausti dėl draudimo? Kai išsemsime paskutinius sveiko proto likučius? Perspektyva liūdna.
Maskuojama problema
Tad toks sprendimas nieko neišspręs, akivaizdu, kad problema iš tiesų ir nėra sprendžiama, tik maskuojama. Yra įstatymas, draudžiantis parduoti ir vartoti alkoholį paaugliams iki 18 metų. Puikus įstatymas. Tačiau kiek jis realiai veikia? Atmeskim didžiuosius prekybos centrus, kurie, būkim sąžiningi, gan atsakingai žiūri į šį draudimą, ir pakalbėkim apie degalines, mažas parduotuves rajonuose, nelegalius alkoholio pardavinėjimo „taškus“.
Jau ne sykį turėjome galimybę stebėti slapta nufilmuotą medžiagą, kaip paaugliai įsigyja alkoholio, o pardavėjai jų nė nepaprašo dokumento. Kas iš to? Ar tie neatsakingi pardavėjai neteko licencijos prekiauti alkoholiu? Ar jie sulaukė kitų pasekmių?
Tai negi esame tokie naivūs, kad patikėtume, jog 18–20 metų jaunuoliai to alkoholio įsigis sunkiau ar apskritai neįsigis? Ar toks draudimas sumažins alkoholio vartojimą Lietuvoje? Ne. Jis tiesiog bus apeinamas. Kurti įstatymą dėl įstatymo, draudimą dėl draudimo yra absurdiška. Bet koks draudimas turi veikti. Jei to nesugebame užtikrinti, argi galime sakyti, kad kovojame su alkoholio vartojimo mastais Lietuvoje?
Pradėkime nuo savęs?
O gal, sakau, pradėkime nuo savęs? Uždrauskime pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus Seimo nariams. Tegu Seimo nariai rodo pavyzdį ir mažina alkoholio suvartojimo mastus. O gal įvyks stebuklas ir Lietuva pagal suvartojamo alkoholio kiekį atsidurs dešimtuko gale ar net apskritai iš jo išnyks?
Deja, aš jau išaugau iš to amžiaus, kai tikėjau stebuklais. Akivaizdu, kad dalis Seimo narių – ne.
Žinoma, alkoholis yra pavojingas, žalingas, savo aukų jis nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį. Nepilnamečiams alkoholis turi būti nepasiekiamas, tačiau pilnamečiai jau gali patys spręsti, vartoti jiems alkoholį ar ne. Esu įsitikinęs, kad draudimais, ypač panašaus pobūdžio draudimais, nieko nepasieksime. Alkoholizmo problemą turime spręsti kompleksiškai, situacija pasikeis, kai žmonės ims manyti, jog vartoti alkoholį yra negražu, nemadinga ir net gėda, o savo problemas galima spręsti kitaip, neskandinant jų taurėje. Palaikau visas prieš alkoholio vartojimą nukreiptas akcijas bei projektus, socialines reklamas, manau, kad tai žymiai veiksmingesnės priemonės nei alkoholio draudimas vienai išskirtinei pilnamečių asmenų grupei.