Akivaizdu ir logiška, jog to reikėjo. Tokius sprendimus padiktavo geopolitinė situacija, grėsmės nacionaliniam saugumui, būtinybė pasirūpinti savarankiška gynyba — ne tik aklai kliautis kolektyvine, kurią mums garantuoja narystė NATO.
Blogiau tai, kad juos priėmę, regis, pamiršome apie praktinį įgyvendinimą. Jei tiksliau — pamiršome juo pasirūpinti.
Karo padėties įstatymo pataisos, numatančios VST, VAD ir VSAT priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms (paprasčiau tariant — kariuomenei), jų pavaldumą ginkluotųjų pajėgų vadui buvo patvirtintos praėjusių metų spalį. Kiek daugiau nei po pusantro mėnesio, praėjusių metų gruodį, buvo patvirtintas 2015 metų valstybės biudžetas. Kaip bebūtų keista, eilutė, skirta Vidaus reikalų ministerijai, kuriai pavaldžios VST, VAD ir VSAT, nebuvo padidinta.
Kitaip tariant, daugiau lėšų minėtoms trims tarnyboms, kurios karo padėties atveju stotų mūsų visų ginti, skirta nebuvo. Tik įpareigojimai.
Todėl nieko nuostabaus, jog jau šių metų vasarį vienos iš šių tarnybų — VSAT — vadas Vainius Butinas tiesiai šviesiai pareiškė: mums trūksta lėšų ginkluotos gynybos priemonėms. Neturime už ką jų įsigyti. VST ir VAD kol kas garsiai to nepasakė. Žinoma, ginklų jie, kaip ir pasieniečiai, turi — tačiau tikrai nepakankamai. Ne tiek, kiek jų reikėtų karo padėties atveju.
Tokia tat situacija. Įpareigojimus užkrovėme, o priemonių jiems įvykdyti — bent jau patenkinamai — nedavėme. Jūs, mielieji, turėsite mus ginti, pasakėme. Nepasakėme, tačiau nepadidinę finansavimo leidome suprasti. Taip sakant, iš kur norite, iš ten ginkluotės ir gaukite. Jūsų rūpestis.
Čia belieka priminti, kad pasieniečiai būtų pirmieji pareigūnai, kuriems tektų susidurti su agresoriais. Kokiais nors „žaliaisiais žmogeliukais“ ar panašiais į juos. Jie taptų ta pirmine grandimi, kuri turėtų ir privalėtų pasipriešinti invazijai.
Retorinis klausimas — kaip ir kuo? Prisiminus Krymo aneksiją ir puikiai ginkluotus „žaliuosius žmogeliukus“, greičiausiai iš elitinių kariuomenės padalinių, galima prognozuoti, jog kova tokiu atveju būtų itin nelygiavertė. Ir tai — labai švelniai tariant.
Dabar VST, VAD ir VSAT rengia bendras pratybas su kariuomene. Puiku, to tikrai reikia, tačiau su savo turima ginkluote šalia profesionalių karių šių tarnybų vyrai atrodo kaip mokinukai. Išskyrus gal VST, kuri aprūpinta šiek tiek padoriau.
Žinau, kad tarp minėtų tarnybų daug profesionalų. Apmokytų, gerai parengtų, ryžtingų, drąsių, patriotiškai nusiteikusių pareigūnų, kurie pasiryžę paaukoti gyvybes už savo Tėvynę. Tačiau mes neturime teisės to iš jų reikalauti, kol nesuteikėme priemonių, kurias prireikus jie galėtų naudoti pilnavertei gynybai. Privalome tai padaryti. Ir kuo greičiau.