V. Juozapaitis. Apie skylę Lukiškėse ir sąžinėje, arba kaip švęsime Lietuvą 100

Šis tekstas nėra politinė agitacija ar mėginimas apspjauti iš nugaros nueinančiuosius... Šis rašinėlis veikiau yra kreipimasis į benueinačiuosius atsitokėti ir prisiminti, kad be savo partinių dėlionių ar asmeninių nesėkmių jie vis dar atsakingi ne tik už besibaigiančius biudžetinius metus, bet ir už būsimų planų, reikalingų Lietuvai, sklandų įgyvendinimą.

Ir kalbu ne apie „Naują planą Lietuvai“, kuris jau įtikino daugumą mūsų piliečių, bet apie labai netolimą mūsų Nepriklausomos Valstybės 100 metų paminėjimą, kurio sėkmė ir tautos savigarba priklauso būtent nuo šiandien vis dar valdžioje vegetuojančių politikų valios ir ryžto. O gal tiesiog supratimo ar elementaraus lojalumo savo istorinei atminčiai?

Deja, šią abejonę sukėlė vakarykščiame išplėstiniame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros posėdyje dalyvavę Vyriausybės atstovai, kurie , be jiems būdingų lozungų ir šūkių, taip ir nesugebėjo artikuliuoti bendros Valstybės šimtmečio paminėjimo 2018-aisiais koncepcijos, tačiau su pasididžiavimu paskelbė, kad šiai datai bus pradėtas atstatyti Nacionalinis stadionas Šeškinėje ir Kongresų rūmai dabartinių begriūvančių sovietmečiu statytų Sporto rūmų vietoje...

Tiesa, kaip šie objektai susiję su mūsų valstybingumo šimtmečiu kaip pastatai gali simbolizuoti mūsų valstybės turinio sampratą, taip ir liko neaišku. Na, gal labai pasistengus ir pasitelkus viešųjų ryšių specialistus, konsultuojančius vis dar valdančiuosius žmonių pasitikėjimą pelnyti demagoginių kliedesių pagalba ir galima pasiekti rezultato...Tačiau kuris sveiko proto ir bent kokį supratimą apie elementarias statybas turintis asmuo duos garantiją, kad šiuose dviejuose objektuose, turint galvoje jų dabartinę būklę, švęsime Vasario 16-ąją 2018-isiais...

Na, bet bala nematė tų statybų... O kada Vyriausybė pristatys bendrąją šimtmečio minėjimo programą, kurioje bus kruopščiai ir detaliai surašyti renginiai, projektai ar kitokio pobūdžio Valstybės šimtmečiui skirtos šventės VISOJE Lietuvoje? Kada išgirsime apie šios Vyriausybės inicijuotą ir valstybės remiamą renginių ciklą, besitęsiantį visus 2018-tuosius Skuode, Joniškyje, Gargžduose, Radviliškyje, Anykščiuose, Kybartuose, Šeduvoje ir daugelyje kitų mūsų valstybės miestų ir miestelių, kurių gyventojai pirmieji turi pajausti šios datos svarbą, nes kitu atveju ši Vyriausybė įeis į Lietuvos Respublikos 100-čio istoriją, kaip oficialiai pripažinusi egzistuojant dvi Lietuvas. Tačiau tokia samprata absoliučiai prieštarauja mūsų valstybės tėvų pasirašytai Nepriklausomybės deklaracijos dvasiai, o ir apskritai, tokio požiūrio ir elgesio pripažinti dvasingu neapsiverčia liežuvis.

Tačiau patys renginiai ar kitos šventimo priemonės, pasitelkus fantaziją, gali tučtuojau sugulti į biurokratų sukergtus planus, nes tokiais juos galima vadinti iki tol, kol nebus labai konkrečių valstybinių lėšų skyrimo įsipareigojimų, nurodant konkrečius finansinius šaltinius. O to, nepaisant dar 2012 metais priimto LR Seimo įpareigojimo, iki šiol iki galo nepadaryta.

Kaip ir iki šiol niekas negali užtikrinti, kad 2016 Vasario 16-osios nesutiksime ties didžiule skyle Lukiškių aikštėje tiesiogine to žodžio prasme, nes šiuo metu pradėti archeologiniai tyrinėjimai, po 26 metų žymintys pirmuosius istorinės aikštės rekonstrukcijos žingsnius, gali ir likti vieninteliu darbu, nes šiandien Vyriausybė nėra numačiusi ne tik konkretaus ir išbaigto rekonstrucijos plano, bet ir nėra sugeneravusi tam reikiamų lėšų.

Tiesa, viltis vis dėlto gyva, nes be evakuacijos režimu dirbančios Vyriausybės egzistuoja ir sąžiningi savo valstybės patriotai, kurie savo gretose subūrę pačius iškiliausius mūsų visuomenės kultūros ir meno, mokslo, medicinos ir kitų sričių šviesuolius susijungė į Vyčio paramos fondą ir Vyčio visuomeninį komitetą, kurie apsiima ne tik surinkti reikalingas lėšas Vyčio paminklo ir Lukiškių aikštės rekonstrukcijai, bet specialistų ir profesionalų pagalba yra sudaręs labai konkretų neatidėliotinų darbų ir konkursų vykdymo planą, išdėliotą dienų tikslumu. Tačiau šiam planui įgyvendinti būtinas ir Vyriausybės veiksmas, skelbiant konkursą ir koordinuojant visus darbus, kuriuos tik aukščiausiu lygmeniu derėtų atlikti.

Deja... Šiandien Vyriausybė nėra net pajėgi atsakyti į visuomeninę iniciatyvą, kurios esmė – suburti visą Lietuvą, siekiančią tapti ŽMONIŲ Valstybe į vieną branduolį, nes be visos Tautos dalyvavimo toks jubiliejaus šventimas būtų visiškai beprasmis. Vyriausybė tyli... Nes laukia antras turas, kuriame dar vilties nepraradę „vyriausybininkai“ tikisi susigrąžinti tautos pasitikėjimą... O gal jų derėtų tiesiog paklausti, kodėl ne tik patys vengia atsakomybės, bet ir palieka nežinioje į valstybės garbės gynimą susibūrusius visuomenės autoritetus ir visą tautą, patikėjusią valstybės vairą, kuris (DĖMESIO), besibaigiant vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, vis dar tose pačiose rankose...Belieka tikėtis, kad benueinantieji susirinks išsibarsčiusius atsakomybės ir sąžinės likučius ir mums neteks, stovint ant Lukiškių aikštėje žiojinčios skylės gėdingai raudonuoti savo vaikų ir anūkų akivaizdoje.

Nors, tą skylę, ar duobę galima nesunkiai užversti ir išlyginti, sudarant padaryto darbo iliuziją...Tačiau kaip ir kas užpildys tą sąžinės skylę ir tuštumą mūsų tikėjime ? Tik mes patys!.. Neleisdami vešėti abejingumui ir neprileisdami prie valstybės vairo bestuburių politikų, kuriems 2018 m. vasario 16 d. yra tik skaičiai biudžeto eilutėje... Tad būkime budrūs ir neprasnauskime savo valstybės gimtadienio.