Kur kas dažniau kasdienis tikslas yra išgyventi, sumokėti sąskaitas už šildymą. Vilniaus gatvėse sutinku ir tų, kuriems sąskaitos nerūpi. Tik ne todėl, kad turėtų daug pinigų – jie tiesiog neturi namų, už kurios tas sąskaitas mokėtų.
Dėl tokios situacijos lengviausia ką nors kaltinti. Vieni kaltina tuos pačius nelaimingus žmones, kiti - valdžią. Dar juokingiau –viena valdžia kaltina kitą valdžią. Tik gyvenimas dėl to niekam negerėja.
O ką daryti? Atsakymas paprastas – padėti. Padeda dažniausiai ne valdžia, bet žmonės vieni kitiems. Vienas geriausių pavyzdžių – „Maisto bankas“. Ne vienerius metus veikianti organizacija, iš valstybės negaunanti nė cento, kas mėnesį pamaitina po 72 tūkst. sunkiai gyvenančių žmonių.
Ką daro valdžia?
Tikrai negalime sakyti, kad valdžia nieko nedaro. Ji rodo savo rūpestį. Kas kelis metus simboliškai pakelia minimalų atlyginimą, išmoka kompensacijas už šildymą, karštą vandenį. Padeda pragyventi. Be jokios abejonės, dažnam sunkiai besiverčiančiam žmogui tą momentą tai tikras išsigelbėjimas.
Ar tai padeda ištrūkti iš vargo spąstų? Ne. Padidinta minimali alga ar laiku gaunama pašalpa niekada neleido ir neleis jokiam žmogui gyventi orų gyvenimą. Ar jos padės žmogui užsidirbti daugiau? Dar kartą ne. O kad pašalpas gauti tam tikra prasme apsimoka, jau prieš trejus metus DELFI rašė Anatolijus Lapinskas .
Ką turėtų daryti valdžia?
Tiesiog pradėti įgyvendinti tai, apie ką iš televizijos ekranų girdime beveik kasdien – pagerinti sąlygas verslui. Sumažinti mokesčius, kad direktoriai turėtų iš ko mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, sukurti palankias sąlygas investicijoms, kad daugiau tų darbo vietų atsirastų. Vienas dažniausių stabdžių investicijoms – popierizmas. Šiandieniniame pasaulyje fabrikai statomi per keletą mėnesių, bet Lietuvoje popierius tvarkytis dažnai tenka ir keletą metų. Ar sunku šių laikų verslininkui surasti šalį, kur popieriai sutvarkomi greitai ir niekas nelaukia voko po stalu? Leisiu sau atsakymą į šį klausimą nutylėti.
Kaip kažkada visos partijos sutarė, kad bendras mūsų tikslas įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, taip šiandien privalome sutarti, kad pagrindinis mūsų tikslas – pritraukti investicijų. Bet suvokimas turi ateiti visais lygiais. Ne tik Seimo, Vyriausybės, bet ir savivaldybių. Juk ne vienoje jų pagrindinis valdininkų tikslas – gyventi ramiai, o ne dirbti gerai.
Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų? Kol valdžia miega, pradėkime nuo savęs.
Galime ne tik nupirkti grikių ir paaukoti juos sunkiai gyvenančiam žmogui. Galime pasikviesti tą žmogų ir padėti jam užsidirbti: išmokyti paprastų dalykų - dirbti kompiuteriu, siūti ar klijuoti tapetus. Gal, turėdamas šiuos įgūdžius, žmogus galės ne tik gauti darbą, bet ir uždirbti daugiau nei minimalų atlyginimą?
Skamba naiviai. Bet artimiausią pusmetį pabandysiu gyventi šiuo naivumu. Prisijunkite ir Jūs. Skirti valandą ar dvi per savaitę geram darbui tikrai atsiperka.
Norite gyventi gerai? Padidinkite kaimyno atlyginimą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.