V. Matulevičius. Atsakymas vienai iš turtingiausių Lietuvos moterų

Stebina ponios Jolantos Blažytės pasitikėjimas. Tyčiojasi iš Seimo narių dėl jų pasiūlymų Darbo kodeksui, vadina mane ir kitus liumpenais, net kaltina dėl valstybės atsilikimo, o vadovauja koncernui „Vikonda“.

Būtent šis koncernas turi visas galimybes įeiti į atkurtos Lietuvos istoriją kaip viena iš juodžiausių verslo struktūrų, kurios padaryta žala gerokai pranoksta tiesioginę jos veiklos sritį ir apima politiką, teisę bei kitas valstybei gyvybiškai svarbias sritis.

Visų pirma, koncernas „Vikonda“ ir jo savininkas Viktoras Uspaskichas sugebėjo įrodyti, kad Lietuvoje mokėti mokesčius nėra būtina. Tuo tikslu pagrindinis koncerno verslas – prekyba dujomis – buvo sukamas per ofšorinę bendrovę „Jangila“. Tačiau Valstybės kontrolė atliko patikrinimą ir nustatė, kad „Jangila“ veiklą vykdė Lietuvoje, todėl pagal įstatymus privalėjo čia įsiregistruoti ir sumokėti mokesčius Lietuvai nuo 270 milijonų litų.

Tų mokesčių V. Uspaskichas taip ir nesumokėjo. Maža to, tapo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, atsakingu už šalies ūkio politiką. Kaip tai paveikė kitus Lietuvos verslininkus ir valstybės pažangą, palieku spręsti skaitytojams.

Palyginus su šiuo epizodu, atlyginimų mokėjimas vokeliuose „Vikondos“ įmonėse jau gali atrodyti kaip mažmožis – kas iš verslininkų be nuodėmės? Bet kai vokeliuose moka klestinčios įmonės ir dar gaunančios daugiamilijoninę Europos Sąjungos paramą, tai jau rodo išskirtinį savininkų godumą ir jų požiūrį tiek į savo darbuotojus, tiek į valstybę.

O gal jūs – ne savininkė, ponia Jolanta Blažyte?

Kiek teko girdėti – savininkė, ir ne pirma diena, todėl turbūt neblogai žinote ir apie tai, kaip jūsų darbuotojai buvo įtraukti į dar neregėtą aferą, kai, gaudami minimumą, masiškai aukojo tūkstantines sumas kadenciją baigiančio prezidento fondui – kad šis galėtų padengti nesėkmingų rinkimų skolas.

Suprantu, kad prezidentas, jūsų vyro V. Uspaskicho prašymu ,išeidamas dar suspėjo suteikti pilietybę kažkokiam Mansurui Sadekovui, ir už tai reikėjo atsidėkoti, bet iš kur jūsų darbuotojai gavo tiek pinigų, kad net nutarė paaukoti? Ir ar nemanote, kad jeigu prokurorai būtų tuo užsiėmę, kaip privalėjo pagal įstatymą, būtų neišvengiamai gimusi dar viena byla, kurioje figūruotų „Vikondos“ savininkai?

Beje, aš manau, kad šitie pinigėliai buvo gauti iš tų pačių šaltinių, kaip ir tie 23 milijonai, kurie nuolat linksniuojami Darbo partijos byloje, bet čia – tik mano nuomonė. Kaip ir mintis, kad visa, prie ko prisiliečia didieji „Vikondos“ savininkai, neišvengiamai virsta kriminalu ir aferomis, į kurias įtraukiami net ir patys iškiliausi valstybės asmenys, įskaitant šalies vadovus.

Jūs nuodijate Lietuvą, diegiate joje pasibaisėtinus standartus ir žlugdote visus, kurie išdrįsta jums pasipriešinti. Taip jūs sunaikinote buvusią Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkę Virginiją Žuromskaitę, kurios pastangomis buvo areštuotos „Jangilos“ sąskaitos. Žmogus, kuris kitoje valstybėje būtų paskatintas už principingumą, buvo išmestas į gatvę, pradėtas persekioti užsiundytos teisėsaugos ir dingo visiems iš akiračio.

Šarūnas Paberalius, V. Uspaskicho apsaugininkas, slapta dirbęs valstybės saugumui, bet išduotas, vos nebuvo susprogdintas į butą įmesta granata, po to apkaltintas nebūtu nusikaltimu ir priverstas bėgti iš Lietuvos – jį išgelbėjo tik JAV teismas, įžvelgęs susidorojimą ir atsisakęs grąžinti Lietuvai.

Inžinierius Edmundas Jakubauskas, žinojęs juodąsias „Vikondos“ paslaptis ir viešai prabilęs apie „čemodanais“ iš Rygos vežiojamus pinigus, buvo netikėtai rastas negyvas su kilpa ant kaklo – nors prieš tai telefonu paprašė sūnaus jį pasitikti aerouoste.

Tai – tik tos istorijos, kurios savo laiku nuskambėjo visuomenėje. Bet ir jų pakanka norint susidaryti nuomonę apie garsųjį koncerną ir jo savininkus.
Ne jiems moralizuoti kitus ir primetinėti savo vertybes, nes tos vertybės – kaip iš gangsterių klano.