Su dideliu nerimu stebiu, kas pastarosiomis dienomis dedasi Jungtinėje Karalystėje – ksenofobiniai, rasistiniai ir nacionalistinių nuotaikų persmelkti išpuoliai prieš emigrantus, tame tarpe ir Lietuvos piliečius. Gal tai dar ne norma, bet ar galima viską palikti savieigai?
Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai išgyvena itin neramias dienas – jie ne tik patys baiminasi dėl savo saugumo, bet ir nerimastingai laukia iš mokyklų grįžtančių savo atžalų. Mančesteryje jau užpultas iš pamokų namo keliaujantis 12-metis. Skaudu, kai dėl politinių permainų ir pasikeitusios britų nuotaikos kenčia niekuo dėti vaikai.
Pasirodo, kad priešiškai nusiteikusių britų atakas jau teko patirti ne vienam ilgus metus Jungtinėje Karalystėje gyvenančiam Lietuvos piliečiui. Raginimų imigrantams susikrauti daiktus ir važiuoti namo netrūksta ne tik gatvėje, bet ir socialiniuose tinkluose. Baiminamasi, kad po vadinamojo „Brexit“, išpuolių prieš Lietuvos piliečius ir kitų tautybių imigrantus gali tik daugėti.
Esu tikras, kad negalime toleruoti tokio elgesio su mūsų piliečiais ir likti nuošalyje – privalome užtikrinti, kad neapykantos pakurstyti išpuoliai būtų sustabdyti. Džiaugiuosi, kad tokį britų elgesį pasmerkė ir apie atsistatydinimą paskelbęs Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas bei Didžiosios Britanijos lygybės ministras Davidas Hansonas.
Vyriausybės atstovai tikina, kad už išpuolius atsakingi asmenys bus surasti ir už savo veiksmus turės atsakyti, o kovai su išaugusia neapykanta bus skiriama daugiau lėšų. Tai svarbus žingsnis iš D. Britanijos pusės, tačiau turi reaguoti ir Lietuva.
Būtent todėl kreipiausi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kurio prašau, kad būtų imtasi visų įmanomų būdų užtikrinti, jog nepablogėtų Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių socialinė ir teisinė padėtis. Visi drauge privalome siekti, kad visais įmanomais dvišaliais ir ES diplomatiniais kanalais Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams būtų užtikrintas saugumas.
Gyvenimus Didžiojoje Britanijoje kuriantys mūsų tautiečiai privalo jausti savo valstybės paramą ir nebūti palikti likimo valiai. Mūsų, kaip valdžios atstovų, pareiga palaikyti savo žmones ir rūpintis, kad jiems nereikėtų kentėti dėl to, kad siekia sąžiningai ir atsakingai užsitikrinti geresnį gyvenimą sau ir savo vaikams. Kad ir kaip tai nepatiktų kokios nors šalies nacionalistams.