Propagandinį valdžios savaitraštį „Mano Druskininkai“ kelerius metus leido savivaldybės įstaiga „Druskininkų švietimo centras“, tačiau po ilgų teisminių ginčų, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu, pastarieji privalėjo nutraukti leidybą.
Drakonas mirė – tegyvuoja drakonas! Pasikeitė tik leidėjo pavadinimas – į VšĮ „Kantri medija“. Laima Rekevičienė išliko redaktore, net patapo savaitraščio savininke – po to, kai Darius Gudelis atsisakė dalyvauti šiame skandalingame projekte.
Redakcija įsikūrusi „Druskininkų šveitimo centras“ patalpose, leidinio dizainas niekuo nesiskiria nuo buvusio, nes redaktorė sugebėjo apdairiai patentuoti „Mano Druskininkai“ prekės ženklą dar tuomet, kai leidinys priklausė savivaldybės įstaigai, o L. Rekevičienė tebuvo samdoma savivaldybės įstaigos darbuotoja.
Nemokamo savaitraščio rėmėjas – savivaldybės UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“. Savivaldybė, po viešųjų pirkimų procedūros, perka užsakomuosius straipsnius leidinyje, todėl 5-7 mero nuotraukos beveik kiekviename numeryje, oponentų menkinimas ir žeminimas – tapo standartu.
2016 m. rugsėjo 22 d. propagandiniame vietos valdžios leidinyje „Mano Druskininkai“ išspausdintos trys publikacijos: „Klausimas savivaldybės merui Ričardui Malinauskui“, „Ką rinksime į LR Seimą?“, Už ką žada balsuoti druskininkiečiai?“ ir „Kas meluoja ir klaidina Druskininkų bendruomenė?“, kuriose buvo paskelbta mane, kaip kandidatą į LR Seimą daugiamandatėje apygardoje TS-LKD sąraše, sąrašo Nr. 46 – galimai kompromituojanti medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia.
Remiantis LR Seimo rinkimų įstatymo 52 straipsniu: „Kandidatą į Seimo narius kompromituojančios medžiagos skelbimas ir kandidato atsakomoji nuomonė“, redaktorės reikalavau sekančiame, tai yra 2016 rugsėjo 29 d. VŠĮ „Kantri Medija“ leidžiamame savaitraštyje „Mano Druskininkai“ numeryje paskelbti mano atsakomąją nuomonę į aukščiau išvardintus tris straipsnius.
Atsakomosios nuomonės, pavadinimu „Viliaus Semeškos atsakymas į Ričardo Malinausko interviu „Klausimas savivaldybės merui Ričardui Malinauskui“ ir kitas nuomones artėjančių rinkimų tema“, tekstas:
„Savaitraštyje „Mano Druskininkai“ Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, atsakydamas į klausimus, susijusius su artėjančiais rinkimais į LR Seimą, teigė, neva Druskininkų konservatoriai stengiasi sumenkinti mero darbą, nuvalkioti Druskininkų vardą, neva mano partijos viršūnėlės su teisėsaugos atstovais suplanavo akciją, vykdė politinius užsakymus. Dar daugiau, meras klausiamąja forma pabrėžia, kad „semeškos“ (siekiant sudarytį neigiamą nuomone – jog aš, Vilius Semeška) yra neva teisti už finansines machinacijas ir viską sprendžia pagal savo neva „nešvarų gyvenimą“, neva pila purvą ant Druskininkuose gyvenančių žmonių, tuo pačiu skelbia savo numerį ir kviečia prie balsadėžių.
Kitų publikacijų: „Ką rinksime į LR Seimą? Už ką žada balsuoti druskininkiečiai?“ ir „Kas meluoja ir klaidina Druskininkų bendruomenę?“, kuriose publikuota vietos politikų arba savivaldybės įstaigų vadovaujančių darbuotojų bei kitaip su vietos valdžia susijusių asmenų agitaciniai pranešimai/nuomonės – tai siekis paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, tai yra mane, Vilių Semešką, pranešant apie kandidatą negatyviai apibūdinančią žinią.
Druskininkai – gimtasis miestas
Atsakydamas merui į jo interviu, ir kitiems suinteresuotiems asmenims pirmiausia noriu pabrėžti, kad Druskininkai yra mano gimtasis, mylimas miestas, kuriame gimiau ir augau. Niekada neneigiau, kad investavus milijonines Europos bendrijos paramos lėšas, jūsų visų rankomis ir nedidelio uždarbio dėka, kurortas atrodo puošnus ir patrauklus akiai.
Bet ar jaučiame, kad mūsų, vietinių savivaldybės gyventojų, gyvenimas taip vadinamame klestinčiame kurorte – kokybiškas, o pajamos, pensijos yra tokios, kad gebame oriai gyventi? Ar mūsų vaikai mokosi moderniausiose mokyklose ir gauna kokybiškiausią ugdymą, ar mūsų jaunimas nori ir gali sugrįžti čia gyventi? Ar mūsų visų sumokėti mokesčiai skirstomi sąžiningai ir jokia korupcija, nepotizmas savivaldybėje neegzistuoja?
Druskininkai visuomet buvo populiari ir patraukli vieta reabilitacijai, poilsiui, kūrybai. Todėl tikiuosi, kad ir ateityje, konkurencinėje kovoje su kitais kurortais, mūsų miestas nepraras savo savitumo, natūralios gamtos apsupties, tyro oro ir čiurlioniškos dvasios, o vietos gyventojai nuo pasiturinčių turistų gausos pajus kokybiško gyvenimo kurortinėje savivaldybėje privalumą, gaunant orias pajamas.
Taip pat svarbu, kad kurortinis Druskininkų regionas – visa savivaldybė pritrauktų kuo daugiau užsienio investicijų, kuriančių naujas, gerai apmokamas darbo vietas. Tam, kad savivaldybės gyventojai turėtų galimybę rinktis geresnį, socialiai atsakingą darbdavį, galintį sumokėti orų atlyginimą.
Statistika negailestinga. Esame antra savivaldybė visoje Lietuvoje, iš kurios daugiausia emigruojama. Deja, darbo užmokestis net 100 eurų mažesnis už šalies vidurkį, o patrauklių, gerai apmokamų darbo vietų labai trūksta. Iki šiol, antrą dešimtmetį valdant savivaldybę tiems paties politikams, neturime nei kino, nei teatro, koncertų – parodų salės, bet norime statyti dirbtinę jūrą.
Vienaip į kurortą žvelgia čia pailsėti, pramogauti atvykę svečiai, o vietiniai gyventojai dažnai jaučiasi pigia darbo jėga, kurių interesai ir gyvenimo kokybė nėra prioritetas Druskininkus ilgus metus valdančiai politinei grupuotei su meru priešakyje.
Baimės atmosfera įsigalėjusi beveik visose srityse, žmonės tiesiog nedrįsta viešai pasakyti savo nuomonės, kritiško žodžio valdžiai, bijodami netekti darbo vietos, socialinės paramos ar kitų savivaldybės įstaigų teikiamų paslaugų. Gyventojai bijo ir nenori būti viešai pažeminami bei persekiojami, matydami vietos valdžios elgesį su savo oponentais, tą patyčių kultūros propagavimą.
Galima tik retoriškai paklausti, tai kas gi daro šiuo metu didžiausią žalą kurorto įvaizdžiui Lietuvoje ir užsienyje, taip pat – ir savivaldybėje gyvenantiems žmonėms? Juk ne opozicija, konservatoriai ar aš, Vilius Semeška statausi dvarą parke, ant Vijūnėlės kranto – valstybinėje žemėje, kur infrastruktūra įrengta už Europos bendrijos paramą. Kieno tvora įbridusi į Ratnyčėlės upelį?
Kaip išdygo bešeimininke pripažinta tvora šalia mero namų valdos miesto centre ir kodėl ji užtveria nemažą parko teritoriją iki šiol? Slaptieji apartamentai su apynuogėmis moterimis, įvairios politikų nemokamos maudynės ir nakvynės Aqua parke, europinių lėšų švaistymas nepasiteisinusiems objektams – juk opozicijos darbas ir yra kontroliuoti valdžią, jos planus, sprendimus ir veiklą.
Ne pozicija ir aš sudarinėjau net trisdešimties metų šilumos tinklų nuomos sutartį, o daugiabučių gyventojai ištisus metus mokėjo labai didelę šilumos kainą, nekalbant apie dujas ir visišku fiasko virtusį dujotiekio atvedimą iš Baltarusijos, kuomet ant vamzdžio galimai pasišildė ne vienas veikėjas/tarpininkas.
Apie šeimą ir mero minimą „nešvarų gyvenimą“
Šiemet švenčiau savo vienintelės santuokos dvidešimtmetį, augindamas tris vaikus visuomet teikiau pirmenybę ne problemoms neigti ar slėpti, bet jas spręsti. Juk kiekvienoje šeimoje visko nutinka, tačiau gebėjimas eiti į kompromisus, pagarbai kito nuomonei ir poreikiams, gebėjimas atleisti ir begalinė meilė mūsų šeimą vienija iki šiol.
Ne apie savo, mero pavadintą „nešvarų gyvenimą“ turėčiau teisintis, tam yra išpažintis, bet neteisiu ir kito, kuriam linkiu darnios šeimos ir ramybės, galbūt tuomet ir žurnalistai negaudys oro uostuose su valdišku automobiliu važiuojantį iš atostogų, ir nesidomės įvairiausiomis pikantiškomis detalėmis, kas taip pat nepuošia mero institucijos ir nedaro garbės Druskininkų vardui.
Apie ūkinę veiklą ir išgalvotą teistumą
Nuo tada, kai pradėjau aktyviai veikti Druskininkų savivaldybėje, tam tikri įtakingi veikėjai (jau dabar buvę socialdemokratai) organizavo aktyvią žlugdymo ir gąsdinimo kampaniją, siekiant sustabdyti mano, kaip politiko veiklą. Sulaukiau daugybės anoniminių skundų.
Mano veiklą tyrė FNTT, du mokestinius patikrinimus atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, Ekonominė policija ir t.t. Jokių pažeidimų nenustatyta. Dar daugiau, po dviejų VMI patikrinimų (pajamų ir išlaidų, turto įsigijimo teisėtumo nuo 1991 m.), buvo sugražinta man Gyventojų pajamų mokesčio permoka.
Sulaukiau ir anoniminių grasinimų, pas mano tik ką pagimdžiusią žmoną buvo atvykęs nežinomas asmuo ir įteikė jai šmeižiantį mane laišką, kurio turinys anonimiškai platintas socialiniuose tinkluose. Visa tai vyko prieš pat tiesioginius merų rinkimus. Šių metų rugsėjo 12 d. prie namų aidėjo šūviai, dabar kompetentingos institucijos atlieka tyrimą, ar teisėtai buvo naudojami šaunamieji ginklai.
Kuomet visa tai nedavė apčiuopiamų rezultatų, buvo pasitelktas taip vadinamas žurnalistas Valdas Kvedaras, kuris buvo teisiamas už šmeižtą. Įvairiuose šalies leidiniuose - „Kauno diena“, „Klaipėda“, taip pat „Lietuvos rytas“ siekta atskleisti mano, kaip verslininko, neva nusikalstamą, tamsiąją veiką prieš 15 ir daugiau metų.
Atsižvelgiant į tai, noriu patikinti, kad niekuomet nebuvau teistas už jokius ekonominius ir kitus nusikaltimus, visus ūkinius/komercinius ginčus esu išsprendęs ir niekam jokių skolų ar įsipareigojimų neturiu/nepalikau.
Nuo 2002 m. dirbau Vokietijos bendrovėje „Lidl“ Vokietijoje, vėliau vadovavau „Lidl“ bendrovėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendrovės „Lidl“ vadovybė yra aukščiausiu balu įvertinusi mano darbą, turiu rašytinę mano veiklos tarptautiniame koncerne rekomendaciją.
2005 m. įsteigiau savo bendrovę ir remiantis sutartiniais santykiais su Vokiečių koncernu „Lidl“ dirbau iki pat 2011 m. Nuo 2012 m. pradėjau aktyviai veikti politinėje veikloje, tapau Druskininkų savivaldybės Tarybos nariu, TS-LKD Druskininkų skyriaus pirmininku.
Nebijau matyti to, ką matau, veikiu sąžiningai ir atsakingai, ir jokie bandymai sulaužyti mano vertybinį bei moralinį stuburą – nepavyks. Druskininkai visuomet išliks mano gimtasis, mylimas miestas, kaip ir visa Dzūkija, kurioje giliai įleistos mano, mano tėvų ir protėvių šaknys“, – reikalavimo teksto pabaiga.
2016 rugsėjo 28 d. propagandinio leidinio „Mano Druskininkai“ redaktorė ir VšĮ „Kantri medija“ direktorė Laima Rekevičienė atsiuntė raštą, kuriame nurodoma, jog atsisakoma spausdinti/publikuoti mano atsakomąją nuomonę.
Tiesa, atsiųstame rašte toji nuomonė kažkodėl pavadinta atskirąja.
Dabar kamuolys Vyriausiosios rinkimų komisijos rankose. Ar remiantis LR Seimo rinkimų įstatymo 52 straipsnio 3 p. mano reikalavimas bus paskelbtas per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, turi paaiškėti visai netrukus.
Druskininkų savivaldybės finansuojamas propagandinis organas, kuriuo galimai siekiama įtakoti rinkimų rezultatus, tenkinant siaurus grupinius politinius interesus, privalo būti deramai įvertintas tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos.
Vietos valdžios „zadanijas“ vykdantis propagandos organas, o panašūs leidiniai jau egzistuoja ir kitose savivaldybėse, demokratinėje valstybėje neturėtų egzistuoti.