Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, tiek vaikų, tiek suaugusių ligotumas per dešimtmetį sparčiai augo, daugeliu atvejų – net dvigubai.
Vaikų (0-17 m.) ligotumas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis 2004-2015 m. 1000 gyventojų išaugo nuo 61,8 iki 85,5 atvejų. Cukrinio diabeto rodiklis augo nuo 0,9 iki 1,6. Tuo tarpu suaugusių (nuo 18 m.) ligotumas cukriniu diabetu per tą patį laikotarpį išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 20 iki 42,2 1000 gyventojų.
Visuose maisto produktuose, o ypač skirtuose vaikams, yra didžiuliai cukraus kiekiai, kas prisideda prie kasmet didėjančio vaikų nutukimo atvejų.
Nerimą kelia augantis astmos ir astminės būklės skaičius vaikų tarpe: 2004 m. 17 atvejų 1000 gyventojų, o 2015 – 42,8 bei alerginio rinito atvejų augimas – nuo 13,2 iki 45,8 2015 metais.
Žinome, kad alerginiams susirgimams įtakos turi cheminiai priedai maisto produktuose. Netinkama mityba gali turėti įtakos išeminei širdies ligai, arterinei hipertenzijai, navikų, nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto atsiradimui, nutukimui, osteoporozei, anemijai, jodo stokos sukeltiems sveikatos sutrikimams ir kitoms ligoms.
Nacionalinė sveikatos taryba 2014 m. konstatavo, kad vaikų sveikata kasmet prastėja. Nors valstybėje turime Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą, kuri veikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tačiau ji net nebandė svarstyti su vaikų mityba susijusių klausimų, o paskutiniai protokolai iš tarybos posėdžių neskelbiami nuo 2014 m.
Sveikata yra tiesiogiai susijusi su maisto kokybe. Ypač vaikams ir paaugliams – maistas turi būti vaistas, užtikrinantis subalansuotą bei saugią mitybą. Sveikam harmoningam augimui ir vystymuisi labiausiai reikia visaverčių maisto produktų, visų reikiamų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Galbūt mūsų valstybė tokia neturtinga, kad negali užtikrinti sveiko mūsų vaikų maitinimo?
Pasirodo, kad ne, nes lėšos naudojamos neefektyviai, o neretai ir piktnaudžiaujama. 2015 m. gegužės pradžioje svarstant Valstybės kontrolės ataskaitą, paaiškėjo, kad neskiriamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei, lėšos ir ugdymo įstaigų turtas naudojamas neracionaliai.
Be to, viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, ne kartą baustos už maisto saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymą. Maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius tąkart pažadėjo, kad šios problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant ir būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų vaikams kokybišką maitinimą. Deja, bet neįmanoma paklausti, kaip jis suprato tą žodį nedelsiant, nes ponas J. Milius išėjo ilgų atostogų...
2015 m. gegužės 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pavyko pasiekti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarytų tarpinstitucinę darbo grupę.
2016 m. gegužės 4 d. Sveikatos apsaugos ministras žadėjo iki 2016 m. liepos 1 d. parengti teisės aktą, patvirtinti Vaikų maitinimo paslaugų ugdymo ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose gerinimo veiksmų planą, projektą. Beveik metus dirbusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiam planui parengti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, ministro pažado neįvykdė.
Pasaulyje vis labiau plinta ekologinių produktų naudojimas, tikrinama, bei mažinama mikrobiologinė, cheminė maisto produktų tarša. Mūsų vaikai apleisti. Nors visi suprantame, kad privaloma investuoti į mūsų atžalų sveikatą, tačiau pasirenkamas kitas kelias – gydyti ligas.
Apmaudu, kad valstybė tarnauja farmacijos kompanijoms, o ne jaunų valstybės piliečių gerovei.
Įdomu, kuris iš ministrų išdrįs vykti į Rugsėjo 1-osios šventę, sveikinti moksleivius su naujais mokslo metais ir linkėti jiems sveikatos?..
Mieli tėveliai ir vaikai, nepraraskit vilties, toliau ieškosime šios problemos sprendimo. Nes puikiai suprantu, kad kokią kartą užauginsime, tokią valstybę ir turėsime.