V. Žiemelis. Praleido progą patylėti

Nuosprendis Darbo partijos byloje sukėlė pyktį tiems, kurie save laiko neklystančiais ir be nuodėmes, o kitų veiksmuose mato tik blogį, nesvarbu, kad ir ką jie darytų.

Tokiems žmonėms nereikia ir teismų, nes jie net neskaitę baudžiamosios bylos medžiagos patys geriausiai žino, ką padarė kaltinamieji ir kokias bausmes jiems reikia skirti.

Jeigu taip elgiasi žmogus, kurio nuomonė neįtakos teismų sprendimų, tai dar pakenčiama, tačiau jeigu taip kalba politikas, tada jau griaunami valstybės teisiniai pamatai. Ir tai eilinį kartą daro Lietuvos Respublikos Seimo narys Mantas Adomėnas, kuris, pavadinęs Konstitucinį Teismą teisine chunta, jau yra pripažintas pažeidusiu Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus.

M.Adomėnas DELFI portale išspausdintame straipsnyje „Apeliacinio nuosprendis teisinei valstybei“ jau pačiu pavadinamu leidžia skaitytojams suprasti, jog Apeliacinio teismo nuosprendis ne toks, kokio politikas norėjo. Suprantama, kad politikas turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau neperžengti padorumo ir pavyzdingumo principų, kurių privalo laikytis politikai, o juo labiau, Seimo nariai.

Matomai, šiam politikui „jūra iki kelių“. Šiame straipsnyje politikas, kuris, manau, net neskaitęs baudžiamosios bylos kategoriškai teigia: „ Apeliacinis teismas savo nuosprendžiu „išrado“ naują funkciją : paskatinimą daryti nusikaltimus. Slėpk (galimai neaiškios kilmės) pajamas, daryk rinkimus juodais pinigais, paversk visas valdomas ministerijas „otkatų“ kalvėmis ... Belieka gerbiamiems teisėjams įteikti padėką už korupcijos ir nusikaltimų prieš valstybės santvarką propagavimą“. Ar galimas pareikšti didesnę nepagarbą teismui? Mano vaizduotė galbūt nėra tokia laki, kad surasčiau dar nepadoresnių žodžių Apeliacinio teismo atžvilgiu. Juk Seimo narys apkaltino teismą korupcija, nusikaltimų prieš valstybės santvarką propagavimu.

Visų pirma, Seimo nariui norėčiau priminti, kad kaltinamieji šioje byloje nebuvo kaltinami nusikaltimų valstybės santvarkai padarymu. Pasiūlyčiau atsiversti baudžiamąjį kodeksą ir XYI skyriuje galite pasiskaityti apie tai, kokie nusikaltimai priskiriami nusikaltimų Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai kategorijai.

Antra, apkaltindamas Apeliacinį teismą korupcija, politikas parodė aiškią nepagarbą teismui, pažemino teisingumą vykdančią instituciją, todėl Seimo nario veiksmuose galima įžvelgti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, požymius.
Patinka kam ar nepatinka, tačiau tauta referendumu priimdama Konstituciją, teisingumą Lietuvos Respublikoje patikėjo vykdyti tik teismams, o ne Seimo nariams ar net Seimui.

Be to, ši baudžiamoji byla greičiausiai dar nesibaigė, nes nuosprendis, kaip teigiama, bus apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalis draudžia valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimąsi į teisėjo ar teismo veiklą, todėl politikai neturi teisės daryti spaudimo teismams, rašydami panašaus pobūdžio straipsnius.

Seimo nariui M.Adomėnui patarčiau viešai atsiprašyti Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų, išnagrinėjusių šią bylą.

P.S. Likus kelioms savaitėms iki nuosprendžio paskelbimo Darbo partijos byloje sutikau vieną teisėją, kuris gerai pažįsta Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Violetą Ražinskaitę. Paklausiau jo nuomonės, ar politikai nepadarys spaudimo teisėjai. Jis atsakė, kad neabejojęs jos tvirtumu, ir tai patvirtintų visi, kurie ją pažįsta.