Šį piktnaudžiavimo ar aplaidumo faktą dar 2014 m. pabaigoje išsiaiškino pati Krašto apsaugos ministerija ir medžiagą perdavė Karo policijai, o vėliau ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai. Generalinio prokuroro D.Valio vadovaujama prokuratūra neįžvelgė, mano požiūriu, akivaizdžios nusikalstamos veikos. Ir štai po dviejų metų opozicija iškėlė šį faktą į viešumą. Gerai ar blogai? Manau, viską reikia daryti savo laiku. Juk šis įrankių įsigijimo faktas visiems buvo žinomas ir anksčiau.
Man, kaip signatarui, ne vieną kadenciją buvusiam LR Seimo nariu, kaip piliečiui skaudu, kad įrankių įsigijimo už kelis tūkstančių eurų istorija smogė milžinišką smūgį Lietuvos kariuomenei ir krašto apsaugos finansavimo didinimo politikai, juo labiau dabar, kai mes, gyvendami neprognozuojamo didžiojo kaimyno pašonėje, turime susitelkti ir stipinti savo šalies galią. Tačiau savo rankomis kertame šaką, ant kurios sėdime. Ir tai padaroma ne priešiškai nusiteikusių mūsų šalies atžvilgiu rankomis, bet tų, kurie save vadina Lietuvos patriotais.
Ar šį piktnaudžiavimo ar žioplumo faktą reikėjo spręsti viešai, ar tai daryti kitokiu būdu?
Iš tiesų viešumas neretai veiksmingesnė priemonė negu teisinių institucijų priimti sprendimai, tačiau ne visada, o ypač paviešinant susijusius su šalies saugumu klausimus. Šalies gynybos klausimus, net ir nesusijusius su karinės ginkluote, mano požiūriu, turėtų spręsti Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba, kurios sudėtyje yra ir konfliktuojančių šalių atstovai. Gynimo taryba, vadovaudamasi LR valstybės gynimo tarybos įstatymo 4 straipsniu, ne tik svarsto pagrindinius šalies nacionalinio saugumo politikos ir gynybos principus bei kryptis, bet ir koordinuoja valstybės valdymo institucijų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, veiklą.
Tad ir šiuo atveju šalies vadovė galėjo sukviesti Gynimo tarybos posėdį ir aptarti šį klausimą, pavedant tam tikroms institucijoms atlikti tyrimą ir tik po to priimti sprendimus, ir, reikalui esant, apie tai informuoti visuomenę. Matomai, koją pakišo artėjantys Seimo rinkimai, kuriuose, atrodo, aktyviai dalyvauja ir aukščiausiųjų valdžių vadovai bei aukšti šalies pareigūnai.
Šiuo atveju akivaizdžiai prarandamas sveikas protas, užmirštant visų šiame ginče dalyvaujančių įsipareigojimus NATO, tautai stiprinti šalies gynybinį pajėgumą, palaipsniui didinant krašto apsaugos finansavimą, užmirštant, kad tokie konfliktai pasitarnauja ne šalies saugumui, piliečių gerovei, o tik priešiškai nusiteikusių Lietuvos atžvilgiu interesams. Neabejotinai Rusijos prezidentas V.Putinas ir jo aplinka ploja rankomis ir, manau ‚ vis „papila žibalo“, kad konfliktas gilėtų.
Raginu atsikvošėti, nurimti ir šį klausimą spręsti civilizuotai, sušaukiant LR valstybės gynimo tarybos posėdį, ir apie priimtus sprendimus informuojant visuomenę.