Vaida Pranarauskaitė. Nevalstybinės mokyklos: už ar prieš?

Nepatenkintieji ugdymo kokybe savivaldybių ar valstybinėse mokyklose dairosi į nevalstybines (toliau – NV) mokyklas. Kodėl „privačios“ mokyklos sulaukia prieštaringų vertinimų?

NV mokyklų steigimas siejamas su vaikui palankesnių ugdymo sąlygų ir kokybės lūkesčiais: savita ugdymo sistema (Valdorfo, Montessori, religine), individualiu dėmesiu, neformaliųjų veiklų bei paslaugų įvairove. Pavyzdžiui, Kaune pirmoji nevalstybinė mokykla buvo Rimos Jezukevičienės privati mokykla, veikusi 1991–2016 m., ilgai buvo vienintelė mieste. Valdorfo mokyklos kūrimas prasidėjo 1996 m. nuo atskirų klasių įsteigimo įvairiose Kauno mokyklose, o 2010 m. pradėjo veiklą savarankiška Kauno Valdorfo mokykla. Dabar Kaune veikia septynios NV mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, NV sudaro maždaug dešimtadalį visų mokyklų. Pažvelkime į NV mokyklų reglamentavimą Lietuvos švietimo sistemoje. Čia ryškėja pagrindiniai ypatumai, teikiantys pranašumo NV mokykloms.

NV mokyklos veikla ir administravimas yra lankstesni: pavyzdžiui, savitos ugdymo sistemos įgyvendinimas, klasių formavimas (mažiausias mokinių skaičius), mokinių atranka, įskaitant specialiųjų poreikių vaikų priėmimą, ir kt.

NV mokykla ugdymą gali grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata (žr. Švietimo įstatymo 43 str. 11 dalį). Ji apima ugdymo filosofiją, tikslus, pedagogikos metodų ir priemonių visumą bei organizavimo būdus. Valstybinė ar savivaldybės mokykla gali įgyvendinti tik savitos sampratos elementus, ir tik jeigu atitinka visą eibę ministerijos nustatytų bendrųjų ir specialiųjų kriterijų.

Priėmimo į mokyklą bei jos keitimo tvarką NV mokyklose, kaip ir valstybinėse bei savivaldybių mokyklose, nustato savininkas (dalyvių susirinkimas). Tačiau NV mokyklos vadovaujasi tik priėmimo į atitinkamas programas (švietimo pakopas) reikalavimais (Švietimo įstatymo 29 str. 5 dalis), o kitos – privalo vadovautis ir ministro patvirtintais priėmimo kriterijais (29 str. 2 dalis).

Ir „valdiškoms“, ir NV mokykloms iš biudžeto skiriamos tiesiogiai ugdymo procesui būtinos lėšos (mokymo lėšos), kurių dydis skirstomas į 3 rėžius pagal mokinių skaičių klasėje. Tačiau 2023 m. rugsėjo 26 d. Švietimo įstatymo 67 str. papildyme 1¹ ir 2¹ dalimis nustatyta, kad valstybinėms ir savivaldybių mokykloms mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos arba mažinamos nepasiekus atitinkamo mokinių skaičiaus. Šios „finansinės sankcijos“ netaikomos NV mokykloms.

Kaip viešoji gėrybė – švietimas – tampa pelningu verslu?

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybių mokykloms skiriamos infrastruktūros, mokinių pavežėjimo ir kitos tiesiogiai su ugdymu nesusijusios išlaidos (mokyklos ūkio lėšos). Tokių lėšų negauna NV mokyklos. Išimtis Švietimo įstatymo 67 str. 10 dalyje numatyta tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokykloms, kurioms „mokyklos ūkio lėšų skiriama tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje“ (pavyzdžiui, sutartyje su Šventuoju sostu). Tačiau daugeliui valstybinių mokyklų trūksta lėšų mokymo priemonėms įsigyti, mokymosi aplinkai modernizuoti, o kai kurios NV mokyklos garsėja įspūdingais pelnais ir išmokamais dividendais?

Kaip žinoma, „valdiškos“ mokyklos priklauso savivaldybei arba valstybei (ministerijai), arba jos yra dalininkai. Valstybinių mokyklų teisinė forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga (toliau – VšĮ). Švietimo įstatyme nustatyta, kad NV mokyklos „savininkė ar vienas iš dalininkų nėra valstybė ar savivaldybė“. NV mokyklų teisinė forma – VšĮ arba uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB). Pavyzdžiui, iš Kauno NV mokyklų 5 yra VšĮ (Valdorfo mokykla, „Herojus“, LSMU gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Kauno Jono Pauliaus II gimnazija), o 2 mokyklos – UAB („Karalienės Mortos“ ir „Erudito licėjus“).

VšĮ ir UAB veiklos tikslai yra skirtingi. Palyginkime:

• VšĮ – pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ar kt. visuomenei naudingą veiklą;

• UAB – privatus juridinis asmuo, teikiantis paslaugas, kurio įstatinis kapitalas (ir pelnas) yra padalytas į akcijas; akcininkais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, kurie įsigyja bendrovės akcijų.

NV mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas) savarankiškai nustato apmokėjimo už švietimo ir kitas paslaugas dydį (Švietimo įstatymo 70 str. 2, 7, 9 dalys). Skirtingų šaltinių – mokymo lėšų ir mokinių tėvų / globėjų įmokų – pajamos NV mokyklų statistikoje neatskirtos.

Nesibaigia diskusijos dėl mokyklų tinklo optimizavimo, nesitraukia mažų mokyklų uždarymo grėsmė nekreipiant dėmesio į jų pasiektus rezultatus. Tačiau NV mokyklų steigimo nereguliuoja Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, privalomos valstybės ir savivaldybių mokykloms (žr. Švietimo įstatymo 42 str. 1 dalį).

Kaip užtikrinti kokybiško švietimo lygiavertį prieinamumą nepriklausomai nuo vaikus auginančių šeimų ekonominės būklės?

Atsakymą siūlo kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis. NV mokyklų veikla Europos Sąjungos valstybėse reglamentuojama skirtingai, tačiau nė vienoje valstybėje NV mokyklos nėra pelno siekiančios institucijos. Susidomėjusieji daugiau informacijos apie nacionalines švietimo sistemas atras Europos Komisijos svetainėje. Esminis pasiūlymas siekiant valstybinių, savivaldybių ir NV mokyklų lygiavertės švietimo kokybės – užtikrinti lygiavertes jų veiklos sąlygas. Tam reikia:

• visose mokyklose vaiko gerovę ir poreikius laikyti prioritetu, juo grindžiant optimalius ugdymo personalizavimo ir įtraukties sprendimus;

• visoms mokykloms vienodai taikyti nacionalinę mokymosi pasiekimų vertinimo tvarką ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarką;

• valstybinėms ir savivaldybių mokykloms suteikti daugiau laisvės pasirinkti savitą ugdymo filosofiją ir mokymo(si) organizavimo būdus;

• NV mokyklas įteisinti tik VšĮ forma, nustatyti racionalias apmokėjimo už švietimą ir kitas paslaugas ribas, susietas su šalies minimalia mėnesine alga;

• NV mokykloms kompensuoti ūkio išlaidas tokia apimtimi, kokia skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių mokykloms (žr. Švietimo įstatymo 67 str. 10 dalį).