Žemos kartelės idėjos autoriai bando slėptis po žodžiu „demokratija“ ir apsimesti, kad naujasis reguliavimas skirtas didesniam žmonių atstovavimui. Tačiau akivaizdu, kad tai tiesiog teisėkūros išprievartavimo būdu susikurtas įrankis prasmukti patiems į kito Seimo sudėtį. O visi idėjos autorių „argumentai“ yra lengvai dekonstruojami.
Kuo mažesnė kartelė – tuo demokratiškesnė valstybė?
Visose vakarų demokratijos valstybėse rinkimų barjero tikslas yra skirtas stabiliam politinės sistemos veikimui užtikrinti. Demokratijos veikimą užtikrina ne tik žema patekimo į parlamentą riba, bet, pirmiausia, efektyvus bei stabilus to parlamento darbas. Venecijos komisija (European Commision for Democracy Through Law) sako, kad 5 proc. riba yra mediana tarp procesų stabilumo ir atstovavimo intensyvumo, kuri būdinga daugeliui Europos valstybių.
Rinkimų slenksčio tikslas ir yra pagrįstas siekiu išvengti susiskaidymo bei sudaryti kuo palankesnes sąlygas vyriausybės daugumos formavimui. Tiesa ta, kad mažesnė nei 5 proc. riba yra būdinga toms šalims, kurių sistemos grynai proporcinės (pvz., Bulgarija, Graikija, Slovėnija, Ispanija).
Mišriose sistemose, kokią turime Lietuvoje, vienintelė Italija yra numačiusi 4 proc. slenkstį.
Kitas geras pavyzdys yra Vokietija, kurioje nustatyta 5 proc. riba yra skirta, be kita ko, užkirsti kelią ekstremistinėms partijoms patekti į parlamentą. Naujoji Zelandija, pradžioje svarsčiusi nuo 5 proc. nusileisti iki 4 proc., visgi pasiliko prie aukštesnės kartelės. Jų argumentas? Lygiai toks kaip ir ekspertų Lietuvoje – jei nenorite stabilumo, mažinkite barjerą.
Taigi Seime daugiau demokratijos neatsiras. Turėsime tarpusavyje besiplakantį frakcijų kratinį, besikeičiančią daugumą ir vyriausybę, dar daugiau visokiausio mąsto interesų pirkimo/pardavimo arba paprasčiau tariant – politinį chaosą.
Lietuvoje – nepakankamas žmonių atstovavimas?
Problema ta, kad didelis parlamentinių partijų skaičius savaime nereiškia demokratiškesnio sprendimų priėmimo. Kitaip tariant, atstovaujamoji demokratija niekada neatstovauja visiems. Faktas, kad vos perlipusios 3 proc. barjerą partijos balsas skambės garsiai, yra gerokai perdėtas ir abejotinas.
Pagal mūsų Seimo fragmentaciją Europoje esame viršutinėje dalyje. Kitaip tariant, šiuo metu turime vieną spalvingiausių parlamentų. Jei dabar net valdančioji dauguma ne visada sutaria vieningai ir negali surinkti balsų (atsiminkime nesėkmingą valdančiosios daugumos slaptą balsavimą dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio išvertimo iš posto – net koalicijos partneriai nesubalsavo, nors buvo salėje) ir jei jau dabar turime statistiškai įvairų Seimą, kodėl meluojama, kad partijų bei ideologijų įvairovė nepakankama?
Pirmą kartą po Nepriklausomybės Lietuvoje bus daugiau demokratijos?
Sprendimas sumažinti Seimo rinkimų barjerą atsiranda iki Seimo rinkimų likus mažiau nei metams, visoms daugumą sudarančioms partijoms drastiškai prarandant piliečių pasitikėjimą. Šios aplinkybės absoliučiai diskredituoja idėjos objektyvumą.
Tokie sau pritaikyti teisinio reguliavimo pokyčiai prieš pat artėjančius rinkimus iš esmės ne tik nesukuria daugiau demokratijos, bet ir prieštarauja demokratinės valstybės principams. Prisiminkime Putino ar Lukašenkos viražus su jų valstybių konstitucijomis ir rinkimų įstatymais. Todėl Seimo sprendimas nereiškia daugiau demokratijos, o yra tiesiausias kelias link kaimynų „gerosios valdymo praktikos“.
Reziumuojant – mažinant rinkimų slenkstį mes ne įvesime daugiau demokratijos, o skatinsime politinės sistemos nestabilumą, mažumos partijoms suteiksime neproporcinga didelę įtaką ir apsunkinsime Vyriausybės formavimo bei įstatymų priėmimo procesus.
Belieka tikėtis, kad Prezidentas Gitanas Nausėda, pasinaudodamas veto teise, sugebės aiškiai, o svarbiausia ryžtingai pateikti teisinius ir moralinius argumentus visuomenei, ir šis Seimo daugumos sukurtas absurdas bus sustabdytas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.