Viena vertus, būstus administruojančios įmonės daugeliu atveju yra privačios bendrovės, tiesiogiai teikiančios paslaugas gyventojams, kita vertus, gyventojai negali visiškai atsisakyti daugiabučių namų valdymo, o norėdami pakeisti paslaugų teikėjus, yra ribojami įvairių biurokratinių procedūrų. Rodos savivaldybės turi įgaliojimus kontroliuoti ir bausti netinkamai pareigas vykdančias įmones, tačiau iš kitos pusės, nuobaudos nėra tokios jau ir skausmingos, o gyventojai žalos atlyginimą už, pavyzdžiui, dirbtinai išbrangintus darbus, gali išsireikalauti tik teismo keliu.
Tiesa, baudų dydis šiuo metu yra peržiūrimas ir Seimas jau pritarė įstatymo projekto, kuriame numatyta griežtinti tvarką, pateikimui. Jei projektui bus pritarta ir priėmimo stadijoje, baudos piktnaudžiauti linkusiems administratoriams kils kelis kartus. Už netinkamą administravimo pareigų atlikimą minimali bauda didės nuo 100-300 eurų iki 300-500 eurų. Už pažeidimus, susijusius su netinkamu kaupiamųjų lėšų tvarkymu bei paslaugų ir rangos darbų pirkimais grės nebe 150-600 eurų dydžio bauda, o 400-1000 eurų dydžio nuobauda. Vengimas perduoti daugiabutį naujam administratoriui užtrauks baudą nuo 1000 iki 3000 eurų, o atvejais, kai pažeidimas bus tęsiamas ir po baudos gavimo, pakartotinė bauda sieks 3000-6000 eurų.
Šis pakeitimas yra šioks toks laikinas sprendimas, kuris bus skausmingas nesąžiningoms įmonėms. Be to, šiuo projektu bus sprendžiama namų, kuriuos administratoriai vengia perleisti naujai pasirinktoms įmonėms, problema. Mat iki šiol toks pažeidimas apskritai neegzistavo teisės aktuose ir buvo traktuojamas kaip administravimo pareigų neatlikimas. O tai reiškė ne tik, kad bauda yra neproporcingai maža, bet ir kad pakartotinai nubausti už tą patį pažeidimą, kuris tęsiasi ir toliau – paprasčiausiai negalima.
Vis dėlto, didesnės baudos problemas galbūt kiek prislopins, bet tikrai neišspręs nuo A iki Z, todėl turime kalbėti apie būtinybę griežčiau reguliuoti būsto administravimo paslaugas teikiančių bendrovių veiklą. Kelių yra net ne vienas.
Pirmasis – licencijų sistema, kurią įgyvendinti galėtų šią sritį prižiūrinti Aplinkos ministerija. Siekiant įgyti licenciją įmonės turėtų atitikti tam tikrus standartus, o norėdamos ją išlaikyti – veikti skaidriai ir teisėtai. Nesąžiningai veikiančios įmonės, pažeidusios esmines sutarties sąlygas, galėtų būti įtraukiamos į nepatikimų tiekėjų sąrašus gyventojų prašymu ir, pavyzdžiui, metams prarasti licenciją.
Analogų šalyje jau turime - labai panašiai veikia viešųjų pirkimų sistema. Šiuo metu dėl sutarties nuostatų nevykdančio ar jas netinkamai vykdančio prekių ar paslaugų teikėjo kaltės žlugus sutarčiai, paslaugas teikiantys subjektai gali būti įtraukiami į nepatikimų tiekėjų sąrašus. Perkančiosios organizacijos gali nurodyti, jog nepageidauja nepatikimų tiekėjų savo konkursuose ir jie automatiškai pašalinami ir viešųjų pirkimų procedūrų.
Tokia tvarka, tikėtina, priverstų būsto administravimo įmones permąstyti savo vertybes, tačiau reikalautų pačių gyventojų iniciatyvos registruojant tokius paslaugų tiekėjus ir pagrindžiant padarytus pažeidimus bei administracinių resursų gyventojų skundų pagrįstumui ir pretenzijų nagrinėjimui.
Dar vienas variantas – griežtinti tvarką dar labiau ir perleisti šios veiklos reguliavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT). Pastaroji jau reguliuoja dujų, naftos produktų, elektros ir šilumos energijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei kelionių traukiniais ir keltais per Kuršių marias tarifus, o nuo 2023 m. nustatinės ir atliekų tvarkymo kainas visuose šalies regionuose. Taryba galėtų atitinkamai reguliuoti ir daugiabučių namų valdymą ir priežiūrą. Nustačius griežtus įvairių paslaugų tarifus, liktų gerokai mažiau vietos manipuliacijoms paslaugų kaina, tačiau neišspręstas liktų paslaugų kokybės kontrolės klausimas.
Šią problemą geriau spręstų būsto administratorių reitingavimo sistema. Numačius tokią tvarką įstatyme, savivaldybės galėtų valdyti sistemą, kurioje pagal nustatytus kriterijus administratoriai būtų reitinguojami, o neatitinkantys įstatyme nustatyto privalomo reitingo – šalinami iš daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiančių subjektų rato.
Kadangi gyventojų vertinimai ne visais atvejais yra nešališki, reitingas priklausytų nuo objektyvių kriterijų, indikuojančių paslaugų kokybę: pagrįstų skundų kiekio, savivaldybės pritaikytų nuobaudų skaičiaus ir administruojamų namų, tenkančių vienam administratoriaus namo vadybininkui, skaičiaus.
Geresnio varianto už pastarąjį savivaldybės koridoriuose dar neradome, tačiau manantiems kitaip – alternatyvų taip pat yra. Pasigendame tik griežtesnės Aplinkos ministerijos pozicijos ir valios iš esmės reformuoti šią sistemą. Gal jau laikas tai keisti?