Sostinės kino industrijoje buvo sukurta 19 tūkst. ilgalaikių ir trumpalaikių darbo vietų. Darbuotojų atlyginimams per penkerius metus skirta suma siekė 51,7 mln. eurų, o gyventojų pajamų mokesčio dalis, sumokama nuo kino projektuose dirbančių asmenų atlyginimo, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui atnešė daugiau nei 5 mln. eurų. Be to, GPM lėšų dalis yra auganti ir 2021 m. pasiekė 1,5 mln. eurų.
Jei paverstume šiuos skaičius į miestui reikalingą infrastruktūrą - kino industrija Vilniui nuo 2017 m. yra padovanojusi 12 naujų mokyklinių stadionų arba 170 tūkst. kv. m naujos gatvių dangos.
Dar daugiau, 2017-2021 m. dėl kino industrijos poreikių mieste sugeneruota 104,5 mln. eurų pajamų ir sukurta 3,9 tūkst. darbo vietų aptarnaujančiuose sektoriuose. Kitaip tariant, kino industrija yra svarbi ekonomikos šaka, kuri generuoja tiek tiesioginę, tiek netiesioginę ekonominę naudą miestui ir jo gyventojams.
Tačiau tas pats tyrimas atskleidžia ir kitą pusę – neišnaudotą potencialą. Vilnius pasižymi investicijų į kino industrijos vystymą stygiumi. Viena pagrindinių Vilniaus silpnybių tarptautiniame kontekste - ribota infrastruktūros, tinkančios filmavimams uždarose patalpose, pasiūla. Nepaisant turtingo, įvairaus architektūrinio, gamtinio, istorinio konteksto, Vilniui sudėtinga konkuruoti su tokiais kino centrais kaip Praha, Budapeštas, Varšuva, Bukareštas ar Varna dėl kino studijos nebuvimo. Įsivaizdavimui - 2021 m. Prahoje kino projektų gamybai buvo išleista 358 mln. eurų – 6,5 karto daugiau nei Vilniuje.
Siekiant išlaikyti ir didinti kino industrijos indėlį į miesto ekonominę ir finansinę gerovę, turime plėtoti kino produkcijos kūrybos galimybes. Siekiant maksimaliai išnaudoti Lietuvos kino industrijos potencialą, kurti papildomas darbo vietas, plėtoti verslo turizmą ir svetingumo sektorių, privalome atliepti tiek Lietuvos kino industrijos, tiek tarptautinių kino kompanijų filmavimo patalpose poreikį.
Dėl šios priežasties jau pradėjome pokalbius apie kino studijos projektą su Kultūros ministerija. Per ateinančius ketverius metus planuojama Vilniuje surasti studijai tinkamą sklypą, atlikti projektavimo darbus ir pradėti studijos statybą, telkiant Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros ministerijos ir ES struktūrinių fondų lėšas, bei įvertinus galimybes pritraukti privačias investicijas.
Atitinkamai turime vystyti ir kitus aspektus. Kad industrija vystytųsi tolygiai, reikalinga ne tik tinkama infrastruktūra, tokia kaip kino studija, bet ir kvalifikuoti specialistai: operatoriai, apšvietimo specialistai, dailininkai, garso operatoriai, specialiųjų efektų specialistai, lokacijų vadybininkai. Todėl dar vienas žingsnis – bendradarbystė su aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, siekiant adaptuoti kūrybinių industrijų ir kitas susijusias programas, atsižvelgiant į kino industrijos poreikius.
Taip pat aktualus jau esamų paslaugų patrauklumo didinimas: privalome pasirūpinti patogiu, greitu susisiekimu oru, konkuruoti su kitais Europos kino centrais filmavimo lokacijų kainomis, palengvinti filmavimo leidimų išdavimą, finansuoti nacionalinius ir bendros gamybos kino projektus.
Vilnius turi išskirtinai didelį potencialą tapti Europos kino industrijos sostine. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, plėtojant reikiamas kompetencijas ir aptarnaujančių paslaugų sektorių, kino industrija gali ne tik generuoti didelę ekonominę naudą, bet ir tapti vienu iš svarbiausių mūsų sostinės išskirtinumų.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.