Dar nespėjom užmiršti Valstybės saugumo departamento parengtos slaptos pažymos apie galimas Rusijos specialiųjų tarnybų atakas prieš Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę, kurią „netyčia“ išplatino Prezidentės patarėja D. Ulbinaitė, dar tebesklando Prezidentės asmeninių laiškų E. Masiuliui ir kitiems politikams kvapas, o mus jau užburia naujas VSD slaptas, bet išslaptintas kūrinys. Istorija apie Lietuvos valstybės užvaldymą, kuri trunka jau daugiau nei dešimt metų.
Daugiau nei dešimt metų mūsų šaunieji VSD darbuotojai, gal ir kitų tarnybų atstovai, naudoja operatyvines priemones (seka žmones, kontroliuoja jų susirašinėjimus, klausosi telefoninių pokalbių). Įdomu, kada koks teisėjas ir kokiu pagrindu suteikė teisę tai daryti? Jeigu per tą laiką surinktos medžiagos pagrindu nepavyko pradėti ikiteisminio tyrimo, įdomu, kodėl ši medžiaga nebuvo sunaikinta? Taigi aplinkui vienos įdomybės.
Daugiau nei dešimt metų šio tyrimo medžiaga yra slepiama net nuo aukščiausių valstybės vadovų. Ir staiga valanda X išaušta. Kodėl būtent dabar ši informacija išvysta dienos šviesą? Fragmentuota, nes per tiek metų visų partijų politikai yra bendravę su daugeliu verslininkų, iškarpyta bei pajuodinta, nes kitaip ji neatrodys pakankamai slapta, sensacingoji Valstybės saugumo departamento slaptoji pažyma tampa viešai prieinama.
Eilinį kartą propagandinė bomba sprogsta. Sprogsta pačiu laiku, kai reikia nukreipti dėmesį nuo anksčiau pasirodžiusių sensacijų. Sprogsta tiksliai, nukreipiant sprogimo griaunamąją galią reikiama kryptimi ir į reikiamus objektus.
Gal būtų ir įdomu, daug emocijų, daug adrenalino, puiki proga ieškoti kaltų bei rodyti savo švarumą bei šventumą, tačiau...
Taip šiandien valdoma Lietuvos valstybė. Ji valdoma pažymomis. Tokių intrigų kūrimui šiandien vadovauja aukščiausi mūsų valstybės vadovai. Tokius politinius žaidimus šiandien verčiamos žaisti teisėsaugos institucijos bei visa valstybės teisinė sistema. Būtent tokia situacija ir yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kas labiausiai suinteresuoti šia situacija?
Jeigu žmonės daro nusikaltimus, o tokių žmonių gali pasitaikyti visuose politiniuose ar valdžios sluoksniuose, tai panaudokime visą valstybės turimą galią, gaudykime tokius nusikaltėlius, įrodykime jų kaltę teisme ir sodinkime į kalėjimą. Prie ko čia asmeninių santykių suvedinėjimas, gąsdinimas, slaptos pažymos, pokiliminės intrigos, naudojant slaptąsias tarybas?
Ar nuo tų politinių muštynių bei intrigų Lietuvos žmonių gyvenimas gerėja?
Šiandien Lietuvoje sugriautos ir išdraskytos beveik visos politinės partijos (išskyrus vieną, kurią asmeniškai globoja Lietuvos Prezidentė). Sugriauta partinė valstybės valdymo sistema, o žodis „partija“ paverstas keiksmažodžiu. Kokia valstybės valdymo forma, vietoje partinės, bus sukurta Lietuvoje? Kas bus naujasis neklystantis diktatorius, kuris viską spręs vienas? Kas bus su demokratija Lietuvoje? Apie kokią teisėsaugos institucijų nepriklausomybę mes galime kalbėti, kai tos institucijos paverčiamos manipuliuojamomis politinių intrigų tarnaitėmis?
Šiandien žodis verslininkas ir vagis Lietuvos valstybėje tapo sinonimu. Verslas, kaip ir žmonės, bėga iš Lietuvos. Niekas nenori gyventi tokioje valstybėje. Kas bus su Lietuvos valstybe, kai šios tendencijos pasieks kritinę ribą, ir ar daug dar trūksta iki jos?
Už atvirą žodį ar savo nuomonės, neatitinkančios vadovybės pažiūrų, reiškimą šiandien profesoriai metami iš universitetų, ant jų siundomi studentai.
Lietuvos valstybei gresia rimta politinė, ekonominė, moralinė krizė. Tai yra tikrieji ir svarbiausieji pavojai Lietuvos nacionaliniam saugumui, pavojai mūsų Valstybei.
Gaila, bet šios mūsų valstybę griaunančios tendencijos tik stiprėja. Metai iš metų niekas nesikeičia. Kokia katastrofa turi įvykti, kad mes galų gale praregėtume?
Griūtis nebūtinai įvyks rytoj, gal neįvyks ir poryt, bet mes nuosekliai ir nenumaldomai judame šia Valstybės griovimo kryptimi ir sustabdyti šį procesą galime tik mes patys.
Nugalėkime baimę. Pradėkime drąsiai kalbėti, atvirai ir viešai diskutuoti ir aktyviai ginti savo pozicijas, savo Valstybę. Niekas kitas už mus to nepadarys.
Tam laikas jau atėjo.