Nacionalinis stadionas Vilniuje jau seniai pastatytas, efektyviai naudojant pinigus, be jokių skandalų ir teismų. Kaip tik jame vyksta draugiškos futbolo varžybos tarp Lietuvos ir Brazilijos nacionalinių futbolo rinktinių. Stadionas sausakimšas, aistringai palaiko saviškius. Stadionas gerai apšviestas. Mat jau kurį laiką Lietuvą turi galimybę pigiai pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Po didelių tarptautinės bendruomenės pastangų pasiekta, kad ši Baltarusijos elektrinė veiktų ypač saugiai ir sklandžiai. Kada sugriuvo Lukašenkos režimas, Lietuvos atominės energetikos ekspertai turi galimybę nuolatos stebėti elektrinės darbą. Neseniai Baltarusijos Vyriausybė pasiūlė Lietuvai įsigyti pusę atominės elektrinės akcijų. Lietuvos Vyriausybė artimiausiu metu žada priimti teigiamą sprendimą. Futbolas su Brazilija baigiasi lygiosiomis: vienas – vienas.
Važiuoju į naujai atgimusį Vingio parką. Šiuolaikiškai sutvarkytas, išpuoselėtas. Veikia pliažas, beje, tas, kurį kažkada Seimas iš Lukiškių aikštės perkėlė. Čia daug žmonių. Dar daugiau jų prie Vingio parko lauko estrados. Tūkstančiai besišypsančių veidų susirinko į valdžios palaikymo mitingą. Žmonės draugiški, vieningi. Jie atėjo padėkoti Seimui ir Vyriausybei už tai, kad visiškai neseniai buvo panaikinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai. Jaučiasi, kad susirinkusi minia nusiteikusi patriotiškai, žmonės myli savo šalį. Grįžo laisvės ir bendruomeniškumo jausmas, visai, kaip istoriniais Sąjūdžio laikais. Žmonės gyvena savo gyvenimus, valdžia nesikiša, nereguliuoja, neįvedinėja naujų kvailų nesuprantamų draudimų.
Politikai jau seniai labai aiškiai nubrėžė savo veiklos ribas. Susitarė dėl svarbiausių darbų, kuriuos reikia padaryti. Baigėsi tuščia konkurencija, nuolatinės rietenos, susiskaldymas. Žmonės į parlamentą renka tuos politikus, kurie dirba santarvėje, o ne užsiima intrigomis ir sąmokslo teorijomis. Žmonės ne kalbomis, o konkrečiais veiksmais myli savo šalį. Štai, kol buvo Lietuvoje šauktinių kariuomenė, jaunuoliai vengdavo privalomos tarnybos, valdžia juos gaudydavo, baudas skirdavo. Dabar viskas pasikeitė. Į moderniai ginkluotą ir gerai aprūpintą profesionalią kariuomenę norinčių pateikti atsirado eilės. Vyksta konkursai, kur atrenkami geriausi.
Tarp Vilniaus ir Kauno, ties Elektrėnais, veikia puikus naujas ir didžiausias Baltijos regione tarptautinis oro uostas. Kadangi išrastos vakcinos sėkmingai suveikė, tai pasaulis įveikė COVID – 19 ir COVID – 20 pandemijos bangas. Jau seniai galima drąsiai ir be įtampos keliauti. Iš Karaliaus Mindaugo tarptautinio oro uosto galima tiesiogiai pasiekti Niujorką ar Tokiją, Bankoką ar Buenos Aires. Žmonės daug keliauja. Labai daug atvažiuoja ir pas mus. Užsienio turistai atrado Lietuvą. Suklestėjo gydomasis turizmas Druskininkuose, Birštone ar Anykščiuose. Neringa, Palanga ir Klaipėda pritraukė aktyvių pramogų mėgėjus. Beje, alų prie jūros vėl galima gerti legaliai.
Į Lietuvą atvyksta ne tik turistai. Į savo šalį sugrįžo šimtai tūkstančių emigrantų. Čia jie pasistatė arba įsigijo nuolatinius namus, sukūrė verslus, investavo užsienyje uždirbtus pinigus. Grįžo į Lietuvą, nes pajuto, kad yra laukiami. Valdžia nuėmė daugybę suvaržymų smulkiam verslui, labai palengvino mokesčius, ypač regionuose. Išsprendė ir daug metų užsitęsusią dvigubos pilietybės problemą. Ankstesni referendumai dėl dvigubos pilietybės įvedimo baigdavosi nesėkme, nes mažai žmonių juose dalyvaudavo. Viskas pasikeitė, kada buvo leista balsuoti internetu. Dabar tiek rinkimuose, tiek referendumuose dalyvaujama gausiai.
Klaipėdos jūrų uostas tapo didžiausiu ir galingiausiu visoje Baltijos jūroje. Tai lėmė gerų ekonominių santykių išsaugojimas su rytų kaimynais. Labai daug krovinių į vakarus keliauja būtent iš ten. Valstybė iš uosto gauna didelę ekonominę naudą. Uoste įdiegtos pačios moderniausios aplinkos apsaugos priemonės, todėl jo veikla jokios žalos žmonėms ir gamtai nedaro.
Žmonės savimi pasitikintys, draugiški ir atsipalaidavę, valdžia protinga ir dirbanti tik tai, kas jai privalu, valstybė ekonomiškai stipri ir išmintinga. Tokią ateities Lietuvą pamačiau. Bet visos kelionės anksčiau ar vėliau baigiasi. Reikia grįžti į realybę. Į dabartį. Tam, kad būtų galima sukurti norimą ateitį, kurią ką tik pamačiau.