Pasirašydami Nepriklausomybės aktą, mūsų Signatarai šventai tikėjo lietuvių tautos išimtine teise būti nepriklausoma ir turėti savo valstybę. Reformatų kunigo Adomo Šerno pasiūlyti žodžiai neprigulimybė ir liuosybė buvo tie idealai, pamatai, ant kurių statėsi mūsų moderni valstybė.
Tautos tėvai net baisiausiame sapne negalėjo susapnuoti, koks sunkus, kraupus ir kruvinas kelias laukia lietuvių tautos. Kiek kančių, raudų ir aukų prireiks. Lietuvos laisvės kelias vingiavo per karus, Lietuvos miškus, tremtis, lagerius, kalėjimus, geležines uždangas bei tanko vikšrus. Ir išvingiavo. Neįveikiama žmogaus tikėjimo galia. Ir išvingiavo, tam, kad mes šiandien gyventume, tam, kad mes šiandien būtume laisvi. Tam, kad mes šiandien švęstume. Tam, kad mes kurtume ateitį.
Šimtmetį pasitinkant, aistringai ir neišvengiamai piktai ginčijamės, kur turi stovėti mūsų valstybės simbolis Vytis, niekaip nesutariam, kuri vieta tinkamiausia Tautos Patriarcho Jono Basanavičiaus atminimui.
Kur šiandien norėtų stovėti daktaras Jonas Basanavičius? Net neabejoju, kad mūsų valstybės įkūrėjas norėtų būti ten, iš kur geriausiai matosi mūsų laisvė, meilė ir pasididžiavimas savo valstybe, pagarba vienas kitam ir noras dirbti ir kurti.
Jonas Basanavičius mielai susikurtų savo feisbuko profilį tam, kad įsitikintų, kaip atvirai ir kritiškai mes diskutuojame įvairiausiomis temomis, demokratiškai reiškiame skirtingas nuomones, esame laisvi ir nevaržomi reikšti savo mintį.
Jonas Basanavičius puikiai jaustųsi krepšinio sirgalių minioje, su trispalve rankoje karštai palaikydamas mūsų krepšininkų atkaklumą ir ryžtą siekti pergalių, kovoti už savo šalies garbę.
Jonas Basanavičius su dideliu pasitenkinimu stebėtų mūsų šalies menininkų parodas, muzikantų koncertus, aktorių spektaklius ir filmus, kurie garsina Lietuvą visame pasaulyje.
Jonas Basanavičius smalsiai ir su pasididžiavimu stebėtų mūsų šalies mokslininkų atradimus, verslininkų kūrybiškumą ir energiją, inovacijas ir gebėjimą nustebinti pasaulį.
Nuostabu, kad šimtmečio proga turime, kuo didžiuotis ir kuo pasigirti. Didžiausias mūsų šimtametės valstybės turtas yra žmonės. Žmonės, kurie brangina ir vertina savo laisvę. Žmonės, kurie tiki savimi. Žmonės, kurie padeda kitiems. Žmonės, kurie turi tikslus ir jų atkakliai siekia. Žmonės, kurie myli savo valstybę. Žmonės, kuriems nereikia valdžios primestų perteklinių taisyklių ir pamokymų. Žmonės, kurie nori gyventi savo galva.
Noriu tikėti, kad būtent tokių žmonių Lietuvą įsivaizdavo ir mūsų Nepriklausomybės Signatarai.
Jonas Basanavičius tikrai nejaukiai jaustųsi ten, iš kur matosi apsimestinis davatkizmas, paviršutinis patriotiškumas, apkaišiotas tautiniais kostiumais. Kur žmogus yra tapęs fanatikų eksperimentų bandomuoju triušeliu. Nerodykime Jonui Basanavičiui triušelių. Ne, geriau gyvenkime taip, kad naujame šimtmetyje tokių moralės monopolistų neliktų!
Su gimtadieniu, Lietuva!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.