Apie viską iš eilės. Vilniaus miesto savivaldybės ir „rubikonų“ tango prasidėjo prieš 20 metų, kada tuometinis miesto meras Artūras Zuokas entuziastingai užbūrė miesto tarybą ir visą vilniečių šilumos ūkį ilgiems metams atidavė valdyti „rubikonams“. Šio sandorio verpetai dar dabar sukinėjasi Vilniaus oficialiuose koridoriuose.
Nors Vilniaus miesto šilumos ūkis jau atsiimtas iš privačių rankų, teismai dėl ilgalaikio valdymo padarinių vis dar tebevyksta. Šilumos ūkio epopėja kėlė daug ekonominių ir politinių aistrų ir akivaizdu, jau žiūrint iš dabartinės perspektyvos, buvo nenaudingas sandoris Vilniaus miesto gyventojams. Sveikas protas sako, kad po tokios partnerystės „rubikonams“ savivaldybės projektuose turėjo būti uždegta raudona šviesa.
Bet... Tango tęsiasi dar spartesniu ritmu.
Vilniaus miesto savivaldybė lengva ranka iš esmės atiduoda tiems patiems „rubikonams“ 60 ha žemės labai patrauklioje vietoje prie Ozo. Atiduoda už pažadą, kad ten bus statomi viešieji objektai, įrengiami parkai, kurie tarnaus visų Vilniaus gyventojų ir miesto svečių poreikiams. Pagal visus susitarimus gyvenamųjų namų statyba ten neleidžiama. Bet Rubikono srauni upė taip apsemia kojas kai kuriems miesto vadovams, kad jau netrukus toje pačioje teritorijoje ima dygti ištisi kvartalai gyvenamųjų namų. Ir vėl savivaldybė lieka su ilga nosimi, o gudrieji verslininkai gerokai iš to pasipelno. Gal pelną pasidalina ir su tais, kuriems ta ilga nosis netrukdo?
Nukando pirštą, prarys ir ranką. Taip ir atsitinka. „Rubikonai“ nusitaiko į kitus, amžinai užtikrintas pajamas nešančias sritis. Ir vėl su jiems atsidavusios Vilniaus savivaldybės palaiminimu neria į daugiabučių administravimo biznį. Rezultatas įspūdingas. Šiandien „City Service“ – didžiausia rinką namų ūkio aptarnavime turinti įmonė.
Na, kad voratinklis būtų platesnis ir tankesnis, Vilniaus cosa nostrai reikia dar įsiterpti į šiukšlių biznį. To ilgai laukti nereikia. Visur suspėjantys „rubikonai“ imasi tvarkyti šiukšlių išvežimą Vilniaus mieste. Ir vėl ant sutarčių puikuojasi Vilniaus savivaldybės antspaudai. Tiesa, po kiek laiko rubikonų įmonė perima investicinis fondas, tačiau sprendžiant pagal šiukšlių išvežimo įmonės atstovų veidus, matomus savivaldybėje, obuolys nenuriedėjo toli nuo mamos obels.
Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius kaip koks Galijotas į mero kėdę atsisėdo, skambiai žadėdamas susidoroti su rubikoniniu aštunkoju, kuris apraizgęs Vilnių. Viską peržiūrėti, revizuoti ir nukapoti, kas nenaudinga miestui. Deja, „rubikonų“ Dovydas pasirodė stipresnis.
Pastarosiomis dienomis ant miesto tarybos narių stalo pasirodė šimtalapės sutarties projektas, pagal kurią „rubikonai“ imasi amžiaus grandiozinio projekto – nacionalinio stadiono statybos. Ir vėl konkursas su vienu dalyviu, ir vėl profesionaliai teisininkų sudėliotos sudėtingos ir painios schemos. Skirtumas tik tas, kad šį kartą, „rubikonų“ vėliavą neša R. Šimašius.
Skamba kaip ultimatumas, nepritarsime sutarčiai – ir vėl nepastatysime stadiono. O kas atsakingas už tai, kad paruoštos konkurso sąlygos taip, kad tinka tik „rubikonams“, ir netinka niekam kitam? Kur liberalų taip mėgstama ir garbinama konkurencija? Sveiku protu nesuvokiama, kaip savivaldybė, turėdama tiek neigiamos praktikos ir patirties su „rubikonų“ įmonėmis, vėl tiems patiems patiki tokį svarbų ir strateginį objektą, kuris svarbus ne tik Vilniui, bet ir visai valstybei.
O gal kai stovi giliai įsibridęs sraunioje Rubikono upėje, priešrinkiminiai pažadai ir programos tampa nebesvarbios. Bet jeigu taip yra, tada kam reikalingi mero rinkimai? Paskirkime Vilniaus galva „rubikonų“ vyriausiąjį ir bent sutaupysime Vilniaus gyventojų pinigų, nes savivaldybei nebereiks bylinėtis teismuose, tarp jų ir tarptautiniuose šimtamilijoniniuose teismuose su tais pačiais „rubikonais“ po skambių, bet nepasisekusių bendrų projektų.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.