Kam jį reikėjo kelti iki astronominio dydžio? Kaip Lietuva turėjo atrodyti, kai pas mus šis akcizas turėjo būti 304 eurai, kai tuo tarpu Latvijoje – 0 eurų, Lenkijoje – 13, Estijoje – 55 , Vokietijoje – 45 eurai už toną? Kadangi valdantieji susivokė, kad stipriai perlenkė, dabar verslui ir buitinėms reikmėms SND akcizą nuo balandžio ketina mažinti iki 41 euro. O kas žmonėms kompensuos patirtas išlaidas? Ir kodėl planuojama mažinti iki 41, o ne, pavyzdžiui, iki 30 ar 20? Ar valdžia sugalvojo pasipinigauti? Toks įspūdis, kad tyčiojamasi ir laukiama žmonių reakcijos. Tai nėra normalu, kai akcizai ir mokesčiai priimami nepamatuojant, neatsižvelgiant į elementarius skaičiavimus ir poveikį žmonėms bei verslui.
Ar valdžios ir žmonių santykis turėtų būti tik per protestus, kai išeinama į gatves ar į sostine atvykstama traktoriais? Juk žemės ūkis yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, tad kaip turėtų būti užtikrinamas jo konkurencingumas, kai mokesčiai yra tiesiog neadekvačiai dideli. Tai gal ir nesistebėkime, kai tautiečiai Lenkijoje išleidžia per pusmetį 170 mln. eurų, nes ten pigiau. Kaip galime tikėtis konkurencingumo, jei smaugiame verslą ir ūkininkus mokesčiais bei perdėtais reikalavimais. Jau nekalbant apie pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą maisto produktams. Lenkai ir daugelis kitų Europos Sąjungos (ES) šalių jį taip pat yra gerokai sumažinę. Galėtų ir Lietuvoje valdantieji bent įdomumo dėlei pagalvoti apie vieno ar kito mokesčio sumažinimą užuot nuolat didinę. Juk dėl to didėtų žmonių perkamoji galia, mažėtų skurdas ir socialinė atskirtis.
Nepamirškime, kad neseniai kelis kartus buvo padidintas ir žemės mokestis. Visi, kas turi žemės, turėtų jaustis turtingesni, juk jų nuosavybę valstybė pabrangino, bet kaip pabrangino – taip ir mokesčių daugiau nuskaičiavo. Taigi žmonės vėl daugiau sumokėjo valstybei, o ar gavo ką iš valstybės? Retorinis klausimas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2023 metais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai (be ES ir kitos finansinės paramos lėšų) gavo 17 340,3 mln. eurų, arba 9,1 proc. (1439,3 mln. eurų), daugiau pajamų nei 2022 metais.
Į valstybės biudžetą gauta 7,3 proc. (931,8 mln. eurų) daugiau pajamų nei 2022 metais. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 12 798,8 mln. eurų. Tai yra 772,3 mln. eurų, arba 6,4 proc., daugiau nei 2022 metais.
Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 6019,6 mln. eurų pajamų. Tai yra 283,2 mln. eurų (4,9 proc.) daugiau nei 2022 metais. Vadinasi, žmonės pirko ir naudojosi paslaugomis daugiau. Nepamirškime ir degalų, tabako ir kitų akcizinių prekių. Už jas per 2023 metus gauta 1741,7 mln. eurų pajamų – 72,3 mln. eurų (4,3 proc.) daugiau nei 2022 metais. Ir visus šiuos pinigus į Lietuvos biudžetą sumokėjo šalies verslas ir žmonės, kiekvienas iš mūsų.
Paradoksalu, tačiau sumokama vis daugiau mokesčių, o valstybės paslaugos vis prastesnės. Ar įmanoma patekti pas gydytoją? Jeigu pasiryžtama laukti kelis mėnesius – galbūt. Ligoninių skyriai uždaromi, skambiai kalbama apie optimizaciją, tačiau rezultatas toks, kad sumokėjęs mokesčius žmogus eina dar į privačias klinikas ir ten už paslaugas moka. O sveikatos apsaugos sistema kasmet atrodo vis prasčiau.
Vaikai neturi vadovėlių, vienos mokyklos yra perpildytos, kitur – pustuštės, pedagogams vis sudėtingiau atlaikyti krūvį, tad jie renkasi į protestus. Nes kitaip valdžia jų negirdi. O juk švietimas – tai vienas iš valstybės prioritetų, tačiau ir jam pinigų niekaip nerandama.
Jau nekalbų apie pensijas, kurios yra vienos mažiausių ES ir perspektyvos tikrai nedžiugina. Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimas parodė, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarp tirtų 38 valstybių pagal būsimą pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Jaunų žmonių, kurie pradėjo dirbti 2022 m., pensija ateityje nesieks nė 30 proc. nuo jų dabartinių pajamų, tuo tarpu latviai pensijoje gaus 52,8 proc. buvusio atlyginimo, o portugalai – net 98,8 proc. Atsiliekame ir pagal biudžeto išlaidas pensijų sistemai. Pensijoms Lietuva skiria apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto, kai ES vidurkis yra 12 proc. Primenu, lietuviai tikrai nemoka mažiausių mokesčių. Bet panašu, kad valdantieji galvoja tik apie šią dieną, o po jų, kaip sakoma, nors ir tvanas.
Jeigu nebus priimti atitinkami sprendimai, nebus skiriama daugiau dėmesio viešajam sektoriui ir paslaugų prieinamumui, nebus atliekami skaičiavimai ir poveikio vertinimas didinant vieną ar kitą mokestį, gyvenimo kokybė šalyje, vargu, ar pagerės. Tačiau valdantiesiems, matyt, atrodo, kad geriausias sprendimas – tai buhalterinių lentelių stumdymas.