Vigilijus Jukna. Infliacija Lietuvoje didžiausia, o valdantiesiems svarbiausia partnerystė ir narkotikų dekriminalizavimas

Latvija nuo birželio 15 d. planuoja taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiai mėsai, žuviai, kiaušiniams ir pagrindiniams pieno produktams. Tad prekybininkai baiminasi, kad pasikartos Lenkijos scenarijus, kai lietuviai užplūdo kaimyninės šalies parduotuves. Dabar galima bus vykti ne tik į Suvalkus, bet ir į Latvijos pasienį, nes ten, pavyzdžiui, pieno produkcija ar mėsa bus pigesnės net 16 proc. Lietuva tuo tarpu išliko tokiu savotišku bastionu, kuris laikosi įsikibęs sprendimo nemažinti PVM.

Beje, mažinti PVM būtiniausiems produktams ragina ir Europos Komisija, paskelbusi apie tai komunikatą. Iš ES narių PVM lengvatų netaiko tik Lietuva, Estija ir Danija. Įdomu, ar mūsų valdantieji yra tokie protingi, o kitų valstybių vyriausybės ir EK ne tokios gudrios, ar vis dėlto PVM mažinimas maisto prekėms yra naudingas ir racionalus sprendimas šalies ekonomikai ir žmonėms.

Jau pasiekėme 18 proc. infliacijos ribą, tokios nebuvo nuo 1996 m., liepos mėnesiui prognozuojama 20 proc. infliacija. Ją veikia ne tik karas Ukrainoje, bet ir vidiniai veiksniai. O vienas pagrindinių – tai maisto kainų augimas, kuris yra sparčiausias visoje ES. Kodėl Lietuva yra tokia išskirtinė, matyt, turėtų pasidomėti atitinkamos tarnybos: ar verslininkai nesąžiningi, ar valdančiųjų nekompetencija trukdo išlikti konkurencingiems, ar politinės girnos mala galimybes padėti sumažinti kainas galutiniam vartotojui?

Tiek prekybininkai, tiek ūkininkai kalba apie būtinybę sumažinti PVM, kad išlaikytume pirkėjus šalies viduje. Ūkininkai viešoje rezoliucijoje prašo „svarstyti mokestinių lengvatų (PVM mokesčio) taikymą maisto produktams ir žemės ūkio gamybos pagrindinėms žaliavoms bei energetiniams produktams, atsisakyti žemės ūkio konkurencingumą mažinančių mokesčių įvedimo ar tarifų keitimo, peržiūrėti dabar galiojančią tvarką, kuomet mokesčiai SODRAI neproporcingai dideli smulkių ir vidutinių ūkių atžvilgiu, susilaikyti nuo naujų netiesioginių mokesčių žemės ūkio sektoriuje įvedimo“. Prekybininkai savo ruožtu kalba apie sumažėjusius pirkėjų srautus ir apyvartą pasienio parduotuvėse bei prarandamą konkurencingumą. Bet Vyriausybė iš tolo kratosi minties apie mažesnį PVM.

Matyt, PVM sumažinti yra itin sudėtinga, kai finansų ministrė mano, kad tipinis lietuvis dar turi pinigų dideliems pirkiniams. Lietuvis turi, o valstybė neturi, tad ėmė ir sugalvojo, kad reikia visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Jau net paskaičiavo, kad pavyktų surinkti 25 mln. eurų ir atiduoti savivaldybėms, o jos išdalys kompensacijoms ir pašalpoms. Taigi, valstybė iš vienos kišenės išims, į kitą įdės, tik jau dabar valdininkai dalys, kurie geriau žino, kaip pinigus skirstyti.

Beje, skurdo riziką šalyje patiria penktadalis šalies gyventojų – daugiau kaip pusė milijono. O anot statistikos, praėjusiais metais 37,8 tūkst. šalies šeimų gavo socialinę pašalpą, tai 24 proc. daugiau nei 2020 m. Tuo tarpu Vilmorus apklausa parodė, kad išaugus kainoms maistui buvo priversti taupyti vyresni Lietuvos gyventojai – tai patvirtino 54 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų ir pusė 60-69 metų gyventojų. Taigi žmogus, kuris dirbo ir mokėjo mokesčius, dabar tam, kad išgyventų, turi rinktis pigesnį maistą arba iš viso kai kurių produktų atsisakyti, nes tam nėra pinigų. Bet kurgi valdantiesiems rūpės vyresni žmonės ar skurdas šalyje, jų prioritetai visai kiti, žymiai svarbesnis yra narkotikų dekriminalizavimas, jam negaila nei laiko, nei pastangų.

Kaip nemažina PVM valdantieji, taip ir neskiria dėmesio žemės ūkiui. Kol Europos Komisija skatina apsirūpinimą maisto produkcija pripažinti strategine kryptimi, o šalys skiria žemdirbiams subsidijas, Lietuvoje žemės ūkis niekam per daug nerūpi, tad ūkininkai pagrįstai baiminasi ar jiems pavyks išlaikyti konkurencingumą. Turime gerus kaimynus latvius ir lenkus, tad jie ir pagamins mums maisto, o mes nupirksime. Kam turėti savo, geriau kaimynams sumokėti, jų ekonomiką sustiprinti, biudžetą papildyti, tokia tai kaimyniška meilė.

Dėl PVM mažinimo sprendimą turėtų priimti ekonomistai, kurie, beje, šią idėją palaiko, o rezultatas skaičiuojamas remiantis ekonominėmis matricomis: vertinami pesimistiniai, optimistiniai ir realūs variantai, atsižvelgiama į įvairius veiksnius. Dabar remiamasi emocijomis, kad verslininkai apgaus, kad naudą pasiims sau, o vartotojas nepajaus mažesnių kainų. Verslininkų yra įvairių, bet tokiu atveju galima pasirašyti susitarimą, kad PVM lengvata bus naudinga vartotojams, o verslas ja nepasinaudos. Turime tokios patirties, kai buvo įvedamas euras, dabar siekiant padėti žmonėms galima būtų vėl ją pritaikyti. Svarbu norėti ir ieškoti sprendimų, kaip padėti žmonėms, bet kol valdantieji manys, kad tipinis lietuvis visko turi apsčiai, tai „netipiniai“ lietuviai skurs ir važiuos į kaimynines valstybes apsipirkti.