Vigilijus Jukna. Ministrai (ne)pakeičiami

Pradėdama darbą Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad jei jos ministrai susikompromituos, trauksis ir ji pati. Kilnus noras ir kitas politinės kultūros lygis, kaip anuomet girdėjome. Tik kai atėjo laikas darbams, o ne žodžiams, tuomet pažadai pasimiršo ir liko tik subjektyvus pačios Premjerės vertinimas – ministrai dirba gerai. Ir nesvarbu, kad tik 2 proc. žmonių Vyriausybės darbą vertina teigiamai, 7 iš 10 norėtų ministrų keitimo, o ministrą Kreivį norėtų pakeisti beveik 40 proc. apklaustųjų. Ministrams jų vadovė priekaištų neturi ir taškas, o nepatinka – per kitus rinkimus galima bus kitus išsirinkti. Toks buvo I. Šimonytės patarimas.

Energetinė krizė, didelės sąskaitos už elektrą – ne vien Lietuvos realybė. Vis dėlto Lietuva regione už elektrą moka bene brangiausiai, žadėtas rinkos liberalizavimas ir konkurencingumas tik sukėlė chaosą tarp vartotojų, o nepriklausomas tiekėjas, supratęs, kad aukso puodo nelaimėjo, nutarė iš tokio verslo pasitraukti. Tačiau ministras dirba gerai, taip jo vadovė sako ir dar priduria, kad vartotojai turėjo atsakingai tiekėją rinktis.

Per skandalus kiek pasimiršo sveikatos apsaugos sistema, bet žmonės, kurie ištisus mėnesius negali sulaukti vizito pas gydytoją, tikrai turi ką pasakyti. Ligoninės pertvarkomos ir uždaromos, specialistų trūksta, ypač rajonuose, žmogui kelias iki gydymo įstaigos vis ilgėja ir ilgėja, gydytojams atlyginimai nekyla, o pastaruoju metu Ligonių kasoms bandoma suteikti baudėjo vaidmenį, kuris spręs, ar tęsti, ar nutraukti finansavimą gydymo įstaigoms ar vaistinėms. Trumpai tariant, mokesčius mokėti reikės, tačiau ar pavyks gauti paslaugą konkrečioje įstaigoje ar kitoje dar kelis mėnesius palaukus, priklausys nuo daugelio aplinkybių. Bet, kai sveikatos apsaugai vadovauja ministras, kuris per visą savo karjerą įprato ieškoti kabliukų ir bausmių, tikriausiai nereikėtų stebėtis. Darbas žmogaus toks.

Susisiekimo ministerija su ministru priešaky, matyt, nutarė sunaikinti paslaugų teikimą regionuose. Pašto skyriai uždaromi, kalbama apie mobiliuosius paštininkus, bet ir tie po truputį virsta pardavimo agentais. Norėta ir geležinkelio maršrutų sumažinti regionuose, atseit, keleivių per mažai, tiesa, nuo šito ketinimo kol kas atsitraukta. Tačiau planuojama tolimojo susisiekimo reforma ir kol kas nepanašu, kad ji gerintų kelionių kokybę žmonėms, veikiau priešingai – kuo toliau, tuo labiau reikės pačiam galvoti, kaip nuvykti į kitą miestą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Seime dažniau prisimena savo partijos prioritetus apie civilinę sąjungą ir LGBT teises nei pagalvoja apie verslą. O verslininkams šiuo metu ypač reikalinga parama, nes jiems reikia ne tik išsilaikyti, bet ir neprarasti konkurencingumo. Vis dėlto dažniausiai išgirstama apie paskolų suteikimą negu apie realią pagalbą. Bet kaip ministrė sako, verslas prie subsidijų priprato, reikia šį įprotį keisti. Tik įdomu, kas mokesčius sumokės.

Pastaruoju metu visa Lietuva stebi ir vidaus reikalų ministrės bei generolo santykių aiškinimąsi ir, jeigu daugelis iki šiol gal net nelabai įsivaizdavo, kas yra Viešojo saugumo tarnyba ir kas jai vadovauja, tai dabar tarnybos žinomumas neabejotinai padidėjo. O ministrė kasdien svaidosi vis ,,geresniais“ epitetais, nors jau kaip ir norėtųsi šios dramos pabaigos. Tačiau po visko, ką valdantieji jau spėjo pademonstruoti per beveik dvejus vadovavimo metus, šis politinės kultūros lygis jau nestebina.

Konservatoriai, galima sakyti, pramušė dugną: jeigu anksčiau užtekdavo net menkiausios užuominos dėl ministro atsistatydinimo, tai po šios kadencijos turėsime naujus standartus – ministrų atstatydinti neįmanoma, nebent to nori Premjeras. O visa kita – nemalonu, bet galima tyliai palaukti, kol kitam kolegai koks skandalas pasitaikys.