Rajono mero pateiktas siūlymas numato, kad savivaldybė iš savo biudžeto mokėtų Vilniaus ir Vilniaus rajono privatiems darželiams po 120 eurų per mėnesį už kiekvieną šiuos darželius lankantį vaiką, jei jiems neatsirado vietos savivaldybės darželiuose. Savivaldybės dotaciją gavę darželiai per mokslo metus negalėtų didinti paslaugų kainų.
Galbūt nebūtų čia nieko keisto, jei pinigai būtų skirti tiesiogiai ikimokyklinukų tėvams ar globėjams, tačiau kuomet jie keliauja tiesiai į privačios įstaigos biudžetą, reikalas tampa neaiškus ir net įtartinas. Panagrinėkime kai kuriuos faktus. Nėra jokia paslaptis, kad per praėjusią rinkimų kampaniją konservatoriai demonstratyviai siūlė savo pagalbą ir paramą dabartiniam merui Robertui Duchnevičiui, kurio pergalė, kaip žinoma, kelia abejonių dėl rinkimų proceso sąžiningumo. Apie tai savo porinkiminėje ataskaitoje plačiai rašė Vyriausiosios rinkimų komisijos akredituoti tarptautiniai stebėtojai.
Nėra jokia paslaptis ir tai, kas ir kieno šeima Lietuvoje gauna milijonines pajamas iš privačių švietimo įstaigų. Tai yra visuotinai žinoma. Todėl sunku neįžvelgti ryšio tarp šių dviejų faktų, t. y. konservatorių paramos merui ir turtingiausios Lietuvoje privačių mokyklų ir darželių savininkės Austėjos Landsbergienės, konservatorių partijos pirmininko žmonos. Nejaugi tai tik sutapimas, kad tuoj po rinkimų socdemai rodo tokį didelį norą daryti „gera“ rajono vaikams? O gal, kaip tarybos posėdyje retoriškai paklausė vienas tarybos narys, minėtas projektas veikiau atrodo kaip padėka už konservatorių paramą ir pagalbą abejotinai rinkimų pergalei? Pagal projektą vietos valdžia per metus numato išleisti šiam tikslui nuo pusės iki net dviejų milijonų eurų! O tai reiškia, kad per visą kadenciją ši suma gali išaugti net iki aštuonių milijonų eurų!
Galima sakyti, kad vos davę priesaiką ir užėmę vadovaujamus postus Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, socdemai atkakliai siekė, kad taryba patvirtintų 5 mln. dolerių paskolą vadinamiesiems „nebaigtiems projektams“, aiškindami tai neva turimų pinigų trūkumu minėtiems tikslams.
Užuot rėmus Landsbergių klaną, už šią sumą būtų galima pastatyti ne vieną modernų vaikų darželį, kuriame būtų ne tik keli šimtai vietų mažiausiems rajono gyventojams, bet ir sukurta naujų darbo vietų rajono gyventojams. Socdemų projektas neišspręs vietų rajono darželiuose trūkumo problemos, nes juk šiuo metu niekas naujų privačių darželių nestato. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Vilniaus rajono vadovybė aktyviai rūpinosi, kad būtų sukurtos palankios gyvenimo sąlygos jaunoms šeimoms, nuolat siekė spręsti mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo klausimus. Vilniaus rajono savivaldybė – vienintelė Lietuvos savivaldybė, nuo pat mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo pastačiusi net 7 naujus vaikų darželius, o praėjusiais metais pradėjusi statyti naują 125 vietų darželį Riešėje. Tai tas pats lyg Vilniuje, kuriame gyvena 6 kartus daugiau žmonių nei Vilniaus rajone, statytų 700 vietų darželį. O juk pastaraisiais metais Vilniuje pastatyti darželiai buvo tik 400 vietų ir su žymiai didesniu biudžetu. Mano kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario išvada vienareikšmė: tokios didžiulės pinigų sumos – dešimčių milijonų eurų – skyrimas privatiems darželiams buvo didelė klaida. Už šias lėšas būtų galima pastatyti mažiausiai penkis darželius tūkstančiams vaikų, o gal ir daugiau.
Todėl ir toliau būtų teisingiau investuoti į naujų švietimo įstaigų statybą rajone, o ne remti privačius verslus, galbūt mainais už jų paramą savivaldos rinkimuose. Tai nėra nei sąžiningas, nei racionalus klausimo sprendimas. Na, nebent socdemai ir jų meras norėtų vadovautis senovės posakiu, kad „pinigai nekvepia“, tačiau tuomet tai jau būtų visai kitas klausimas. Užuot bandžius atsilyginti konservatoriams ir rėmus Landsbergių klaną, reikia statyti naujus savivaldybės vaikų darželius, kuriuos galės lankyti vaikai iš visų šeimų, o ne tik iš labiau pasiturinčių.