Akivaizdu, kad nieko apčiuopiamo ir svaraus. Infliacija drasko pensininkų, mokytojų ir kitų, tikrai ne apie elektromobilius ir keliones į Tailandą, o apie išgyvenimą galvojančių žmonių pinigines.
20 procentų šoktelėjusios kainos vieniems yra nemalonumas, kurį galima išgyventi. Kitiems gi tai reiškia penktadalio ar net pusės visų pajamų netekimą. Tokie žmonės kalba ne apie susirūpinimą, o apie tikrą tragediją. Jie, o ne valdantieji, turės rinktis, ką pirkti – vakarienę ar vaistus, būrelį vaikui ar apmokėti sąskaitas...
Tarsi to būtų negana, aplinkos ministras Simonas Gentvilas verčiasi per galvą bandydamas sugalvoti, kaip dar labiau pabloginti žmonių gyvenimus. Jis išsižada planų įvesti automobilių taršos mokestį, tačiau taršių transporto priemonių vairuotojams nerimo dienos – jų laukia griežtesnė kontrolė.
Įsijautęs ministras nežada sustoti – planuoja apmokestinti paviršinius vandens telkinius, o tai dar labiau padidins ūkininkų išlaidas. Taigi daržoves greitai įpirks ne kiekvienas, juk ūkininkai tuos mokesčius susigrąžins iš mūsų – vartotojų.
Šiuo metu prie skurdo, o gal net bado ribos artėja begalė žmonių. Skurdo lygis šalyje 2022-aisiais per metus išaugo 1,2 procentinio punkto ir yra 21,2 procento. Greitai skurdžiai gyvenančių turėsime ketvirtadalį gyventojų. Ar tai normalu? Tikrai ne. Todėl būtent šiems žmonėms reikia skubių ir efektyvių sprendimų ir mūsų – politikų – pagalbos. Jie turėtų būti valdančiųjų prioritetas, o ne ambicijų kovos su kitomis valstybėmis.
Kol valdantieji bando šokdinti Kiniją, barasi su Baltarusija, ruošiasi karui su rusais, mūsų pačių kieme jau dega namas. Viena didžiausių Europoje infliacijų siunčia po velnių rūpesčius dėl užsienio ir verčia mėtyti į Vyriausybę žadintuvus. Gal pabus, jei ne nuo garso, tai bent nuo smūgio...
Mes jau ignoruojame ekologiją, nes Aplinkos ministerija ir Vilniaus savivaldybė neatliko namų darbų ir šildymui kūrensime ne dujas, o mazutą. Greičiausiai netrukus teks atidėti ir žaliąjį kursą, nes dabar svarbiausia užkirsti kelią galimam badui, kuriuo jau gąsdina ir užsienio ekspertai.
Mums tai tiesiogiai gal ir negresia, tačiau kylančios maisto kainos privers badauti ir mūsų pensininkus. Kas toliau?
Perdėliokime prioritetus
Darbo partija siūlo pauzę. Mes turime atidėti antraeilius rūpesčius geresniems laikams ir susikoncentruoti į saugumą bei išlikimą.
Pritarėme susitarimui dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, tačiau tai tik pusė darbo. Būti vieningiems su Europa, NATO ir Ukraina, pasiruošusiems nedraugiško kaimyno provokacijoms ir priešiškiems veiksmams yra svarbu, bet neužmirškime ir paties svarbiausio. Išlikimo.
Pasaulis brangina pinigus. Auga palūkanos ir netrukus to poveikį pajus visos jaunos šeimos ir kiti, paėmę ar planuojantys paimti paskolas būstui.
Nauji nekilnojamojo turto, automobilių registracijos mokesčiai, akcizai, tarsi to būtų negana – dviženklis kainų kilimas, dviženklė metinė infliacija, o Vyriausybė vis dar nespaudžia stabdžio dėl naujų mokesčių.
Tačiau reikia jau ne stabdyti, o užtraukti rankinį ir išmesti inkarą. Žmonės nebeturi pinigų. Sėdėdami savo postuose su garantuota alga užmiršote, kad kalbame ne apie atšauktas atostogas, o apie kasdienę duoną. Pirmoje vietoje turi būti mūsų šalies žmonės ir jų gerovė.
Darbo partija siūlo krizės laikotarpio mokesčių moratoriumą. Tai yra, visišką kainų augimo sustabdymą. Užtenka nevaldomų faktorių, tikrai nereikia kadaise suplanuotų, bet dabartinės situacijos absoliučiai nebeatitinkančių sprendimų.
Papildomi kaštai gali turėti tragiškų pasekmių, todėl negali būti jokių naujų mokesčių, augančių akcizų, PVM didinimų. Jokių papildomų kaštų ūkininkams, verslui ar privatiems asmenims. Mes turime suvaldyti šią beprotybę.
Tai nėra amžina priemonė. Krizė nesitęs amžinai ir po kiekvienos duobės būna skrydis. Kai vėl imsime augti ir sustiprėsime – galėsime toliau gyventi turtingą ir saugų gyvenimą. Tačiau kol kas būtinas visiškas mokesčių ir išlaidų moratoriumas.