Praūžė Romos Šventojo Tėvo vizitas į Lietuvą. Malonu buvo stebėti, kad dar yra jėga, kuri gali sujudinti šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių. Galiu drąsiai kalbėti už save, gal tai atspindės ir kurio nors iš jūsų panašius tikslus. Bet šiaip, kiekvienas žmogus, tuo labiau politikas, taip pat turi siekti vienybės savo šalyje, harmonijos, taikos, savitvardos ir tvaresnio gyvenimo savo šaliai bei žmonėms.
Tad šie Popiežiaus tikslai sutampa ir su Darbo partijos. Dar maloniau buvo išgirsti jo paraginimus, apie kuriuos aš kalbu iš kiekvienos tribūnos – kad kurdama iš Lietuvos teritorijos buferinę zoną tarp Amerikos ir Rusijos, prezidentė su konservatoriais žaidžia labai pavojingą žaidimą. Tad Romos šventojo sosto šeimininkas pasiūlė Lietuvą padaryti taikos zona tarp Rytų ir Vakarų. Deja, šie žodžiai nesulaukė palaikymo ir teigiamo atgarsio iš Lietuvos vadovų.
Bet norisi išplėsti pasakytą teiginį, kad reikia išmokti kentėti. Jis tai ypatingai akcentavo. Reikia išmokti ne tik kentėti, bet ir iš bet kokios kančios išmokti pamokas. Esu įsitikinęs, kad iš bet kokios situacijos reikia daryti išvadas ir išmokti pamokas. Išgyvenus bet kokią sudėtingą situaciją reikia tobulėti ir nedaryti naujos arba nekartoti tos pačios klaidos.
O jeigu vis ateina tos kančios ar kažkoks atpildas – tai reiškia tik viena – niekaip neišmokstame mums gyvenimo siųstų pamokų. Ir tos pamokos, vis stipresnės ir nemalonesnės, bus siunčiamos tol, kol jų neišmoksime. Nes nieko šiaip sau nebūna šiame pasaulyje. Viskam yra savo dėsniai.
Tad ir aš šiandien visus kviečiu bendram ir efektyviam darbui, išmokstant pamokas iš praeities situacijų ir klaidų.
Šiandien galima pastebėti, kad valdžia yra pakankamai stipri, lyg ir turinti stuburą, tačiau silpnų kompetencijų. Per dvejus valdymo metus, turint gerus ketinimus, buvo priimti tik kosmetiniai pakeitimai, kurie iš esmės nepagerino nei žmonių gyvenimo, nei šalies ekonomikos, nei pritraukė investicijų. Krūva iš Seimo tribūnos teiktų neišdirbtų nekokybiškų pasiūlymų išprovokuodavo nesibaigiančius ginčus ir Seime, ir už Seimo ribų. Galutiniame variante taisyti, pertaisyti, priimti įstatymų projektai duoda tik kosmetinį poveikį ir iš esmės nesprendžia gyvybiškai svarbių problemų. Bet bendros teigiamos ekonominės tendencijos pasaulyje dėka, Lietuvos ekonomika plaukia pasroviui ir rodo neblogus rezultatus.
Nežiūrint į valdžios pastangas verslininkus padaryti visų bėdų atpirkimo ožiais, Lietuvos verslininkai rodo gyvybės ženklus bet kokiose ekstremaliose situacijose. Nes kaip bebūtų kalbama, ne valdžia kuria darbo vietas. Visame pasaulyje verslą daro verslininkai, darbo vietas kuria verslininkai, ekonominį gyvybingumą palaiko verslininkai. Ir Lietuva – ne išimtis. Šita valdžia, be įvairių ribojimų, dar nesukūrė jokių verslo sąlygas gerinančių įstatymų.
Bet šita valdžia ne per daug skiriasi ir nuo buvusios, kuri taip pat užsiiminėjo kosmetiniu padažymu. Todėl Darbo partijos pasiūlymai dažniausiai buvo vertinami kaip populistiniai, nes suprasti kompleksinius veiksmus siekiant gerinti šalies ekonomiką reikėjo turėti kompetencijos, kurios valdantiesiems pritrūkdavo. Ir iš viso komplekso pasiūlymų jie matydavo tik pasiūlymą kelti minimalų atlyginimą, bet nematydavo, kad mūsų pasiūlymų komplekse buvo numatyta, ką dėl to reikia padaryti ir iš ko būtų galima atlyginimą pakelti.
Mes teikdavome pasiūlymus, kad Lietuva taptų patraukliausia valstybe iš aplinkinių šalių. Kad investuotojai su savo investicijomis eitų pas mus. Kad to pasekoje būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, mažėtų šešėlinė ekonomika, gerėtų socialinės sąlygos. Bet savo kompetencijų ribose oponentai matydavo tik atlyginimų kėlimą ir tai vadino populizmu.
Kreipiuosi į Jus, Tarybos narius, ir raginu jus kuo geriau išmokti programos pristatymą, kad kiekvienas žmogus žinotų, koks rezultatas laukia įgyvendinus Darbo partijos programą.
Aš suprantu, kad dabartinei valdžiai, ypač prieš rinkimus, norisi pagerinti socialines garantijas savo rinkėjams. Tik reikia suvokti, kad iš dangaus niekas nekrenta. Viską reikia uždirbti. O svieto lygintojai turi tik vieną idėją – atimti ir padalinti. Pabrėždami, kad verslininkai lobsta iš paprastų žmonių. Nematydami, kad pagal bendrą statistiką Lietuvos gamybos įmonių rentabilumas – tik nuo 2 iki 5 proc. Kas, papūtus bet kokiems nepalankiems vėjams, kels grėsmę jų išlikimui.
Tai labai gerai parodo ir bendras mūsų Lietuvos rinkos paveikslas. Nes investuotojai su savo pinigais prie mūsų Lietuvos žemės eilėmis nesirikiuoja. O tai vienas iš rodiklių, kad sąlygų lobti ir uždirbti gero pelno Lietuvoje nėra. Bet sunku tai suvokti tiems, kurie niekada nekūrė ir negamino. Užtat jie kuria niekinius įstatymus ir peikia verslininkus.
Šiandien Darbo partijos ruošiama programa pagal daugelį vertinimų yra stipriausia, pritraukianti investicijas ir suteikianti galimybę rimtam ekonominiam proveržiui.
Visa Lietuvos politinė sistema pasiekė pavojingai žemas ribas. Net pirmą vietą reitinguose užimanti partija tesurinktų 15 procentų visų rinkėjų balsų. Prezidentės metiniame pranešime sakoma, kad politines partijas reikia stiprinti, kad politinės partijos – demokratijos garantas. Bet kas, jei ne prezidentė, dėjo visas pastangas, kad visa politinė sistema būtų susilpninta. Šiandien būtent jos dėka visa politinė sistema atsidūrė visiškame dugne.
Tarybos metu taip pat buvo pristatytas rinkimų štabas ir jo veiklos planas, patvirtinti kandidatai į rajonų savivaldybių merus.
Alytaus mieste kandidatuos Kęstutis Ąžuolas, Kalvarijos savivaldybėje Antanas Burinskas, Klaipėdos mieste Benas Šimkus, Kretingos r. savivaldybėje Vytautas Ročys, Pagėgių savivaldybėje Edvinas Kriščiūnas, Pakruojo r. savivaldybėje Marius Senulis, Palangos m. savivaldybėje Edmundas Krasauskas, Panevėžio r. savivaldybėje Alfonsas Morkvėnas, Plungės r. savivaldybėje Mindaugas Jurčius, Prienų r. savivaldybėje Rima Zablackienė, Raseinių rajono savivaldybėje Darius Ulickas, Šiaulių m. savivaldybėje Marijus Velička, Ukmergės r. savivaldybėje Rolandas Janickas, Utenos r. savivaldybėje Vitalijus Šeršniovas, Zarasų r. savivaldybėje Rimvydas Podolskis.
Į Vilniaus mero postą kandidatuosiu aš, Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas. Tik dirbdami kartu, tik ieškodami sąlyčio taškų su visais politikais ir politinėmis organizacijomis galime įveikti stagnaciją, kurioje gyvena mūsų valstybė. Davai, dirbam kartu!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.