Kaip ir Velnio jūra, Seimas yra vieta, kurioje susitinka daugybė nenuspėjamų jėgų. Nepaisant to, kad Seimo darbas turėtų būti struktūruotas ir kryptingas, jo veikloje dažnai vyrauja chaosas, konfliktai ir nesutarimai. Šios aplinkybės verčia klausti: ar įmanoma suprasti ir prognozuoti Seimo sprendimus taip pat, kaip mokslininkai stengiasi atskleisti Velnio jūros paslaptis?
Gamtos jėgos ir politiniai vėjai
Mokslininkai spėja, kad Velnio jūros paslaptingumas kyla iš gamtos jėgų: tektoninių plokščių judėjimo, vulkaninių išsiveržimų, o gal net povandeninių dujų burbuliukų, kurie kelia grėsmę laivams. Lygiai taip pat Lietuvos Seimo darbas yra veikiamas įvairių politinių „vėjų“: nesutarimų tarp frakcijų, netikėtų asmeninių konfliktų ir dažnai chaotiško sprendimų priėmimo proceso, nuolatinių nuomonių keitimo ir dirbtinio kvailumo – ne ne, nepainiokime su dirbtiniu intelektu, anaiptol – bei intelektualinės pauzės. Kaip ir Velnio jūroje, Seime egzistuoja nenuspėjamos jėgos, kurios daro įtaką jo „navigacijai“.
Mitai apie Seimą
Velnio jūra ir (arba) mūsų Seimas vienodai apipinti mitais. Daugelis Lietuvos gyventojų jį mato kaip paslaptingą ir uždarą instituciją, kurioje vyksta nepaaiškinami sprendimai. Vietiniai pasakojimai apie Seimo „drakonus“ – ar tai būtų charizmatiški, bet destruktyvūs lyderiai, ar nesibaigiantys skandalai – primena Japonijos legendas apie mistines būtybes Velnio jūroje. Tačiau iš tikrųjų, kaip mokslininkai ieško racionalių paaiškinimų Velnio jūros reiškiniams, taip ir visuomenė bando suprasti, kas iš tiesų vyksta Seime.
Nenuspėjamumo kaina
Velnio jūra kelia grėsmę laivams, kurie ten patenka, nes jų įgulos negali numatyti šio regiono pavojų. Lygiai taip pat nenuspėjami Seimo sprendimai gali daryti didžiulę įtaką Lietuvos ateičiai. Kai vieną dieną priimamas įstatymas, kuris atrodo racionalus, kitą dieną gali būti atšauktas arba keičiamas dėl politinių nesutarimų. Šis chaotiškumas, nors kartais ir būtinas demokratijos procesui, sukuria nestabilumo jausmą, kuris primena Velnio jūros chaotišką prigimtį.
Nenuspėjamumas Seime ypač išryškėja per svarbius politinius sprendimus, kurie tiesiogiai paveikia šalies ekonominę, socialinę ar net tarptautinę situaciją. Nuolatiniai nesutarimai tarp frakcijų ir lyderių ambicijos dažnai trukdo įgyvendinti ilgalaikes reformas, kurios būtinos valstybės stabilumui. Pavyzdžiui, svarbios švietimo ar sveikatos reformos dažnai atsiduria aklavietėje, nes partijų prioritetai keičiasi greičiau nei įstatymų projektai pasiekia galutinį balsavimą.
Mokslas ir Seimas: ar yra atsakymas?
Mokslininkai vis dar ieško atsakymų dėl neišaiškintos Velnio jūros paslapties, tačiau galutinių išvadų kol kas nėra. Panašiai ir Lietuvos piliečiai bando suprasti Seimo veiklą, tačiau dažnai susiduria su daugiau klausimų nei atsakymų. Vis dėlto, Velnio jūros tyrimai mus moko, kad paslapties pripažinimas yra pirmasis žingsnis link supratimo. Jei Seimas priimtų šį principą ir siektų didesnio skaidrumo bei atskaitomybės, galbūt piliečiai mažiau jaustųsi, lyg stebėtų audringą ir nenuspėjamą jūrą.
Skaidrumo ir efektyvumo didinimas galėtų ne tik stiprinti visuomenės pasitikėjimą Seimu, bet ir suteikti aiškesnę kryptį valstybės raidai. Tik užtikrinęs nuoseklią ir aiškią komunikaciją apie priimamus sprendimus, Seimas galėtų tapti ne chaoso, o stabilumo simboliu.
Kaip Velnio jūra, taip ir Seimas yra chaoso, konfliktų ir nenuspėjamumo simbolis. Tačiau šios dvi realybės tuo pačiu mums primena, kad chaosas yra neatsiejama gyvenimo dalis, kurią turime priimti ir išmokti suvaldyti. Kaip Sokratas pasakytų, „tik suvokę savo ribotumą galime atrasti tikrąjį supratimą“.
Būtina mokytis gyventi su nežinomybe ir kartu siekti aiškumo.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.