Kokius atsakymus į šį klausimą siūlo didžiosios Europos valstybės ir jų lyderiai?
„Nenoriu Europos, kuri sunkiai funkcionuoja“
Politiniame didžiųjų galių duete Vokietija-Prancūzija būtent pastaroji vis dažniau imasi pirmojo lyderio vaidmens. Todėl šiandien labai svarbu girdėti, ką Europai teigia Prancūzija ir jos prezidentas Emmanuelis Macronas. Anksčiau ar vėliau Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, teks apsispręsti, kokią mato savo ateitį Bendrijoje.
Ką E. Macronas, vienos iš stipriausios Europos valstybės vadovas, antradienį pranešė Europos Parlamentui?
Paryžiaus ir Berlyno ašies gyvybingumas aiškiai parodytas dar 2015-aisiais, kai Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir tuometis Prancūzijos prezidentas François Hollande kartu diskutavo apie padėtį Bendrijoje ir kelius susidoroti su iššūkiais.
Valstybės vairą perėmęs E. Macronas įjungė dar aukštesnę lyderystės pavarą, jau praėjusių metų rugsėjį pristatęs savo pasiūlymą – ES reformų planą. Buvo pasiūlyta kurti bendras visos ES greitojo reagavimo pajėgas, kurios dirbtų su nacionalinėmis armijomis, eurą įsivedusioms šalims įsteigti bendrą biudžetą (kurį prižiūrėtų finansų ministras ir naujas parlamentas), visoje ES taikyti finansinių sandorių mokestį, įvesti naują mokestį technologijų milžinėms, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Apple“. Tuomet Vokietijos kanclerė A. Merkel sveikino naujojo Prancūzijos prezidento viziją dėl ES ateities.
Antradienį Europos Parlamente Prancūzijos prezidentas iš esmės dar kartą pristatė savo planą. „Nenoriu Europos, kuri sunkiai funkcionuoja“, - teigė E. Macronas.
Lietuva taip pat nenori lėtai ir sunkiai kvėpuojančios Europos. Lietuvai naudinga stipri Europos Sąjunga.
Socialinė Europa – lygybės ir laisvių Europa
Europos Parlamente Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad lygybės ir laisvių Europa yra socialinė Europa.
Vis dėlto manau, kad socialinei Europai E. Macrono pranešime skirta per mažai dėmesio. Socialinės Europos idėjos esmė yra aiški: sumažinti atskirtį, nelygybę, skurdą, kad augančios ekonomikos rezultatus bei Bendrijos privalumus pajustų absoliuti dauguma ES piliečių. Deja, to Prancūzijos prezidentas nepasakė.
Diskusijose su europarlamentarais Prancūzijos prezidentas buvo net priverstas pasakyti, kad tėvystės atostogų sąlygų gerinimas, profesinės veiklos ir šeimos reikalų derinimas, kokius siūlo Europos Parlamentas, būtų nepakeliama našta jo valstybės socialinio draudimo sistemai.
Taip teigia politikas, siūlantis ES reformas?
Esu įsitikinusi, kad bet koks ES ateities scenarijus bus neperspektyvus, jei nepavyks išspręsti žmonėms aktualių problemų. Todėl reikėtų ne tik diskutuoti, bet ir esant dabartinei ES sąrangai, jau šiandien, spręsti konkrečias problemas.
Būtina kuo skubiau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvą, kuri užtikrintų pagrindinius žmonių gyvenimo poreikius. Tai yra užtikrinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, saugesnes darbo sąlygas, motinystės-tėvystės atostogų trukmę, galimybę naudotis kokybiškomis vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūros bei sveikatos apsaugos paslaugomis, apmokamas slaugytojų atostogas, kurias darbuotojas galėtų pasiimti šeimos nariui susirgus. Taip pat plėtoti ne tik Jaunimo garantijų, bet ir Vaiko garantijos iniciatyvą.
Sprendimus dėl ateities turime priimti patys
Prancūzijos prezidentas palinkėjo valstybėms įtvirtinti Europos prisikėlimą ir „peržengti Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų, mažų ir didelių bei nacionalinių interesų skirtumus“. Valstybės paragintos kartu spręsti migracijos, klimato kaitos, energetinio saugumo problemas, didinti įnašus į ES biudžetą. E. Macronas kvietė vienu balsu kalbėtis su Rusija ir pritarė kai kurių europarlamentarų nuogąstavimams dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, pažymėjęs, kad šis projektas „pamina mūsų bendrą energetikos politiką“.
Visa tai iš esmės sutampa su Lietuvos interesais.
Svarbu ir tai, kad Prancūzijos prezidentas turi labai aiškią ES viziją ir atsakymą teigiantiems, kad Bendrija yra jau žlugęs politinis ir ekonominis projektas: „Tikiu Europa, kuri mus gali apsaugoti“. Tai nuskambėjo Europos Parlamente.
Aš taip pat įsitikinusi, kad Europos Bendrija yra ir bus. Klausimas tik, kokia bus pasirinkta veiklos forma, kiek bus vienybės ir kokiems ES „klubams“ priklausys valstybės.
Ko dar Europos Parlamente nepasakė Prancūzijos prezidentas E. Macronas?
Kad sprendimus dėl savo ateities ES valstybės turės pirmiausia priimti pačios. Tai pasakė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claud Junckeris. Jis teigė, jog Europos Sąjunga – tai ne tik Prancūzija ir Vokietija. Turi būti išgirstos visos valstybės narės.
Todėl būtinos viešos diskusijos dėl ES ateities ir Lietuvoje. Jei nediskutuosime, neieškosime geriausio Lietuvai scenarijaus, sprendimus dėl mūsų valstybės ateities priims kiti.